Lenkijos teisingumo ministerija pranešė rengianti įstatymo pataisą, kad už milijono zlotų (231,5 tūkst. eurų) ar didesnio kyšio paėmimą valstybės tarnautojui būtų galima skirti nebe dvylikos metų, o kur kas ilgesnės trukmės kalėjimo bausmę.
Pataisą inicijuojantis teisingumo ministras bei generalinis prokuroras Zbigniewas Ziobra pareiškė įstatymu norintis atgrasyti nuo galimo nusikaltimo.
Atsiperka lengva bausme
„Šiuo metu daug aferistų apskaičiuoja, kad jiems labiau apsimoka paimti kyšį, paslėpti pinigus, o vėliau gauti lygtinę bausmę. Norime, kad tai neapsimokėtų“, – pareiškė Z.Ziobra.
Ministras neteisinga pavadino dabartinę teismų praktiką, kai kyšininkams dažniausiai skiriama lygtinė bausmė.
Lemia ir įpročiai
Verslo dienraštis „Dziennik Gazeta Prawna“ skelbia, kad 2016 metais už kyšio paėmimą buvo nuteisti 338 asmenys. Bet už grotų buvo nusiųsta vos dvidešimt kyšininkų, o dauguma gavo lygtinę bausmę, aštuoniolikai buvo skirtos piniginės nuobaudos.
Iki šiol Lenkijoje dideliu kyšiu buvo vadinamas toks, kuris perkopdavo 200 tūkst. zlotų (46,3 tūkst. eurų). Už jo paėmimą buvo galima paskirti kalėjimą nuo dvejų iki dvylikos metų.
Ateityje kyšis, viršijęs milijoną zlotų, bus vadinamas labai dideliu ir už jį bus siunčiama už grotų net dvidešimčiai metų.
Apžvalgininkai vis dėlto abejoja, ar tai sumažins kyšininkavimą. Teisininkė Katarzyna Ostrowska pareiškė nemananti, kad padidinus maksimalią bausmę sumažės kyšininkų. Anot advokatės, esmė yra ne nuobaudos dydis, bet tai, kad tokius nusikaltimus sunku atskleisti.
Kadangi už kyšio davimą irgi gresia kalėjimo bausmė, tokius susitarimus slepia tiek duodantys, tiek imantys asmenys, o sandoriui dažnai pasitelkiami tarpininkai ar net advokatai. Apžvalgininkų nuomone, kyšių populiarumą lemia ir kultūrinės šalies tradicijos, gyventojų įpratimas gydytojams atsidėkoti už paslaugas, teikti dovanas mokytojams.
Ne paslaptis, kad valdančiosios partijos, bijodamos susikompromituoti, daro viską, kad saviškių nusižengimai neiškiltų į paviršių, ir tokias bylas numarina.
Dalis apžvalgininkų įtaria, kad Z.Ziobra bausmę sugriežtinti siūlo vien populistiniais sumetimais, norėdamas prieš kitais metais vyksiančius Seimo rinkimus parodyti, kad Teisės ir teisingumo partija (TTP) yra principingesnė kovodama su kyšininkavimu.
Tapo žemės savininku
Diskusijos dėl griežtesnių bausmių kilo prieš kelis mėnesius paaiškėjus, kad buvęs Varšuvos merijos Komunalinio skyriaus direktoriaus pavaduotojas Jakubas R. už leidimą iš naujo privatizuoti miesto centre esančią žemę tapo pusės to sklypo savininku.
Nekilnojamojo turto ekspertams įvertinus, kad žemės vertė yra 160 mln. zlotų (37 mln. eurų), paaiškėjo, kad valdininkui atitekęs kyšis – 80 mln. zlotų (18,5 mln. eurų).
Jakubas R. leido žemę grąžinti, nors ikikariniams jos savininkams, išvykusiems į Daniją, tos šalies vyriausybė jau buvo atlyginusi nuostolius.
Spėjama, kad kai kurie valdininkai galėjo paimti ir dar didesnį kyšį, tačiau Jakubo R. atvejis yra pats didžiausias pagal sumą nustatytas „atsidėkojimo“ atvejis.
Iki šiol lyderis buvo 2002 m. advokato Lewo Rywino reikalautas kyšis. Teisininkas spaudė, kad dienraštis „Gazeta Wyborcza“ sumokėtų 17,5 mln. JAV dolerių (15,3 mln. eurų) už leidimą steigti televiziją.
L.Rywinas teigė esantis tiktai tarpininkas, tačiau net nuteistas kalėti dvejus metus neišdavė, kieno vardu prašė kyšio. Žiniasklaida spėjo, kad kyšio siekė tuo metu šalį valdančios kairiųjų Socialdemokratų partijos vadai, o L.Rywinui turėjo būti atsidėkota skiriant jį naujos televizijos direktoriumi.
2007 m. už 100 tūkst. zlotų (23 tūkst. eurų) kyšio paėmimą trejiems su puse metų kalėti buvo nuteistas sporto ministras Tomaszas Lipiecas. Vėliau bausmė jam buvo metais sutrumpinta, o į laisvę jis išėjo atsėdėjęs vos kiek daugiau nei metus.
Tuo metu valstybę irgi valdžiusi TTP šį nusikaltimą paviešinti delsė kelis mėnesius, kad skandalas nepakenktų partijai per Seimo rinkimus.
