Vis mažiau atsiranda ir norinčiųjų dirbti savarankiškai, o vietoj to darbuotojai mieliau renkasi samdomą darbą, – tokiomis neraminančiomis tendencijomis ketvirtadienį pasidalijo Verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ atstovai.
Agentūros skaičiavimais, 2018 m. pirmąjį pusmetį daugiau nei metus išgyvenusių įmonių dalis šalies ūkyje buvo 57,4 proc., o 2017 m. atitinkamu laikotarpiu – 62,6 proc.
2018 m. pastebimai pagerėjo išgyvenamumo rodikliai paslaugų sektoriuje, jie taip pat gerėjo prekyboje ir statyboje. Visgi šis rodiklis mažėjo tarp nenustatytos ekonominės veiklos įmonių, taip pat apdirbamojoje gamyboje ir žemės ūkyje.
Problemas kelia perkaitusi rinka
Kaip teigė „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas, žiūrint į pastarųjų metų tarptautinius reitingus, kuriuose matuojamas verslumas, Lietuva pagerėjo daugelyje sričių ir šiuo metu rinkos augimo potencialas, pelningumas, verslo prieinamumas yra palankūs verslui.
„Tačiau, nors paklausa įmonių gaminamai produkcijai auga, perkaitusi darbo rinka verslui kelia daug problemų.
Tiesa, tuo pačiu ji skatina priimti ir strateginius sprengimus – įmonės didina investicijas į materialųjį turtą, o tai didina našumo augimą tiek trumpuoju, tiek ilguoju periodu ir gerina šalies ekonomikos perspektyvas“, – aiškino jis.
Anot V.Ivanovo, nuo perkaitusios darbo rinkos ateityje nenukentės tik tie, kurie turi galimybes investuoti į naujus įrengimus, jų atnaujinimą, kompetencijų stiprinimą ir pan.
Iššūkis – pirmieji veiklos metai
Vis dėlto, kaip aiškino agentūros Verslumo departamento vadovas Gytis Morkūnas, ne visi turi tokias galimybes pirmaisiais veiklos metais.
„Lietuvoje įsteigti įmonę nėra sudėtinga ir džiugina faktas, kad lietuviai vis dažniau imasi verslo, tačiau neramina tai, kad jie neretai nėra pasirengę būti verslininkais.
Tai rodo prastas išgyvenamumas pirmaisiais veiklos metais tų įmonių, kurios savo veiklos pradžioje negali konkretizuoti planuojamos vykdyti ekonominės veiklos.
Po pirmų metų iš tokių įmonių bankrutuoja net 75 procentai“, – komentavo jis.
Specialistas išskyrė ir tris pagrindinius institucinius veiksnius, kurie šiuo metu riboja verslumo sąlygas Lietuvoje.
Pasak jo, tai – administracinė našta, mokestinė aplinka ir verslumo ugdymas.
„Pagal neseniai atliktą Biurokratijos indekso tyrimą, perteklinis reguliavimas smulkioms Lietuvos įmonėms papildomai kainuoja 20 milijonų eurų. Mokestinė aplinka taip pat nėra patraukli verslui, ypač startuoliams“, – kalbėjo G.Morkūnas.
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2018 m. pirmąjį pusmetį įregistruotų naujų juridinių asmenų skaičius paaugo 4,8 proc., 0,1 tūkst. įmonių daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2017 m.
Iš viso Lietuvoje šiuo metu veikia 83,4 tūkst. įmonių.
