Finansų ministerijai reikia finansuoti augančias išlaidas, o skolinimąsi sunkina nuolatinis pavojus, kad bus įvestos naujos sankcijos.
Rinkų čiuožimas žemyn prasidėjo, kai OPEC paskelbė kas mėnesį rengiamą apžvalgą, kurioje ekspertai nurodė, esą naftos paklausa smuks, o pasiūla – didės. Rinka persisotinusi. Tokią esminę žinutę siunčia kartelio atstovai, rašo gazeta.ru.
OPEC skaičiuoja, kad jai nepriklausančios šalys šiemet naftos gavybą per dieną, palyginti su ankstesne prognoze, padidins 90 tūkst. barelių.
Kitąmet numatomas papildomas 120 tūkst. barelių prieaugis. Daugiausia prie to prisidės JAV, Kanada, Kazachstanas ir Rusija.
Nors naftos gavybos prognozės didėja, jos paklausa – mažėja. Atitinkamai šiais ir kitais metais ji turėtų išaugti 1,5 ir 1,29 mln. barelių per parą. Tačiau tai 40 ir 70 tūkst. barelių mažiau, nei buvo skelbta ankstesnėse prognozėse.
Omano naftos ministras neoficialiai prasitarė, kad daugelis OPEC+ (15 OPEC narių ir 11 kitų valstybių, tarp kurių – ir Rusija) šalių pritaria tam, jog naftos gavyba būtų sumažinta. „Rinka persotinta. Mintis naftos gavybą sumažinti milijonu barelių per parą – gera pradžia“, – teigė jis.
Rankas atrišo išimtis
Užsitęsusių naftos kainų korekcijų stimulu tapo JAV sprendimas pritaikyti išimtį aštuonioms šalims (Kinijai, Indijai, Italijai, Graikijai, Japonijai, Pietų Korėjai, Taivanui ir Turkijai) ir leisti joms importuoti naftą iš Irano. Lapkričio 5-ąją Vašingtonas Islamo Respublikai paskelbė naftos embargą, tačiau tai, kad šis sprendimas buvo taikomas tik iš dalies, leido žaidėjams biržoje pradėti mažinti kainas. Jau anksčiau jie, vedini numatomų sankcijų Teheranui, naftos kainą sumenkino iki 86 JAV dolerių už barelį.
„Kai kurioms šalims leidau atsikvėpti. Jos prašė pagalbos, tačiau iš tiesų taip pasielgiau nenorėdamas, kad naftos kainos pašoktų iki 100 ar 150 JAV dolerių už barelį“, – jau lapkričio 7-ąją kalbėjo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Smunkančios naftos kainos visiškai pateisina JAV administracijos lūkesčius. Juk D.Trumpas ne sykį yra teigęs, kad apie 80 JAV dolerių kainuojanti nafta – per brangi, todėl reikalavo OPEC padidinti gavybą ir sumažinti kainas. D.Trumpą menkai jaudina kitų problemos – jam reikia pigių degalų savo rinkėjams.
Peilis Maskvai
Smunkančios naftos kainos – prasta žinia Maskvai: šiemet į Rusijos biudžetą daugiausia įplaukų buvo būtent iš naftos. Finansų ministerijos duomenimis, pirmuosius tris ketvirčius 45 proc. visų pajamų sudarė įplaukos iš naftos ir dujų, kai pernai šis rodiklis siekė 39 procentus.
Formaliai Rusijos biudžetas – teigiamas. Pirminiais duomenimis, sausio-spalio mėnesiais pajamos išlaidas viršijo 3,022 trln. rublių. Problema slypi tame, kad visas šitas prieaugis atitenka santaupoms, o pajamos bent kol kas stipriai atsilieka nuo plano.
De facto jau nuo pernai metų taikoma taisyklė, kad visos papildomos pajamos, kurios susidaro naftos kainai viršijant 40 JAV dolerių už barelį, skiriamos pirkti valiutai ir rezervams. Šiemet nuo sausio 15 d. iki lapkričio 7 d. valiutai pirkti išleista 3,1 trln. rublių.
Negalima pamiršti fakto, kad Finansų ministerija didelę išlaidų dalį atideda metų pabaigai, o tai stipriai blogąja prasme paveiks biudžeto rodiklius.
Besiformuojančio deficito padengti paskolomis Finansų ministerijai nepavyks. Valstybės obligacijos pastaraisiais mėnesiais platinamos ne visada sėkmingai. Investuotojai vengia jas pirkti baimindamiesi naujų Rusijai paskelbtų sankcijų.
Tad realiausias scenarijus, kad valstybei vis dėlto iš Nacionalinės gerovės fondo teks paimti 1 trln. rublių. Lapkričio 1-ąją fonde buvo 4,972 trln. rublių.
Rublis, kuris, pingant naftai, JAV dolerio ir euro atžvilgiu praranda pozicijas. Jei padėtis naftos rinkoje artimiausiomis dienomis nepasikeis, jau netrukus JAV doleris kainuos 70 rublių.
OPEC išsivaikščios?
D.Trumpas vienu metu spaudžia dvi naftos valstybes – Iraną ir Saudo Arabiją. Skalūnų pramonė išgyvena atgimimą. O svarbiausio planetos energijos šaltinio perspektyvos dėl elektromobilių rinkos augimo ir lyderiaujančių valstybių siekio mažinti aplinkos taršą nenuspėjamos. Svarstoma netgi apie tai, ar bebus reikalingas OPEC kartelis.
Kai per mėnesį naftos kainos smunka nuo 81 iki 65 JAV dolerių, pagrindiniai juodojo aukso eksportuotojai priversti peržiūrėti savo planus. Pavyzdžiui, Saudo Arabija atsižvelgė į Irano ir Omano reikalavimus sumažinti naftos gavybą 0,5 mln. barelių per dieną – iki 10 mln. barelių. Labai tikėtina, kad tokiu pavyzdžiu paseks ir Maskva, nors dar visai neseniai Rusija gavybą kaip sykis ketino didinti iki 11,19 mln. barelių per parą.
Dėl šiandienos krizės Teheranas kaltina OPEC+ susitarimą, pagal kurį laikinai suminė naftos gavyba turėtų padidėti milijonu barelių per dieną. Tokių korekcijų poreikis aiškintas naftos pramonės krize Venesueloje, dėl ko juntamai sumažėjo naftos pasiūla pasaulinėje rinkoje. Dėl OPEC+ susitarimo „Brent“ naftos kainos nuo 55 JAV dolerių 2016 m. gruodį pakilo iki 80 JAV dolerių šių metų spalį.
Susitarimas be priekaištų veikė iki spalio galo, o tuomet – sutriko.
Apsiautyje
D.Trumpo lapkričio 5-ąją įvestos sankcijos Iranui šio nenustebino: Teheranas jau seniai žinojo apie tokius planus ir spėjo jiems pasiruošti. Iranas įsteigė specialią biržą, per kurią ir toliau energetikos resursus pardavinėja privatiems pirkėjams. Tikinama, kad šie sandoriai – visiškai skaidrūs ir teisėti.
Islamo Respublika nespjauna ir į nelegalias schemas, kuriose pagrindinio veikėjo vaidmuo kliūna Rusijai. Planas turėtų veikti taip: Maskva pirks Irano naftą, ją perdirbs, o produkciją tieks galutiniams vartotojams Azijoje. Rusija naftą pirks ir savo reikmėms, tik už ją atsiskaitys ne pinigais, o ginklais.
Visą šį žaidimą Vakarų valstybės stebės tylomis, nes turi interesą išsaugoti susitarimą su Teheranu dėl branduolinės programos.
Sankcijos gresia ne tik Iranui – D.Trumpo taikinyje ir Saudo Arabija. Tik šįkart sankcijų priežastis – spalį Saudo Arabijoje nužudytas žurnalistas Jamalas Khashoggi. Vašingtonas ruošiasi žiauriai nubausti kaltuosius dėl žurnalisto, kuris pastaraisiais metais gyveno JAV, mirties. Tik kol kas neaiškios detalės, kokios bausmės gresia, rašo lenta.ru.
Druska ant žaizdos
JAV jau ruošia naujus įstatymų projektus, kuriuose kalbama apie prailgintą sankcijų Rusijai sąrašą. Paviešintuose projektuose nėra nieko, kas tiesiogiai veiktų Rusijos naftos pramonę. Tačiau, jei Rusijos bankuose bus užblokuotos sąskaitos JAV doleriais, tai neabejotinai turės poveikį: dabar per jas Rusijos naftos verslo atstovai vykdo visas užsienio operacijas.
Išeities rasti šioje situacijoje nelabai įmanoma, nes visi sandoriai pasaulio energetikos rinkoje tradiciškai sudaromi būtent JAV doleriais.
Jau dabar, galiojant sankcijoms, naftos verslu užsiimantys rusai užsienyje negali gauti paskolos daugiau nei 60-čiai dienų, be to, rusų kompanijoms draudžiama bendradarbiauti su užsienio kompanijomis. Dėl to rusams kyla problemų apsirūpinant technologijomis. Kalbama apie tai, jog sankcijų pasekmės taps dar akivaizdesnės po 2025 m., kai išseks iki pirmųjų sankcijų 2014-aisiais padarytos investicijos.
Brangiai kainuojantis malonumas
Dar vienas naftos eksportuotojų galvos skausmas – skalūnai. Spėjama, kad daugiau nei pusė naujuose telkiniuose išgaunamų skalūnų bus išgaunama būtent JAV. O tuo pat metu investicijos į tradicinius naftos gręžinius mažės.
Tik skalūnų nafta turi reikšmingą trūkumą – ją brangu išgauti: skirtinguose gręžiniuose barelis įkainojamas 40-46 JAV doleriais. Įtraukus transportavimo ir kitas būtinąsias išlaidas, skalūnų naftos barelio kaina, kuri tenkintų šios srities verslininkus, būtų bent 53 JAV doleriai. Palyginimui, tradiciniuose naftos gręžiniuose Rusijoje ji siekia 3-8 JAV dolerius (kitais duomenimis – 10-15 JAV dolerių), Saudo Arabijoje – apie 10 JAV dolerių už barelį. Tad išsilaikyti rinkoje pajėgs tik patys stipriausi žaidėjai, tokie kaip „ExxonMobil“ ir „Chevron“.
Kol kas skalūnų naftą išgaunančios kompanijos gyvena visai neprastai. Už šiais metais gautą pelną jos išgręžė 3 tūkst. naujų gręžinių, kuriuose gavyba kol kas nepradėta: telkiniai bus pradėti eksploatuoti, kai kainos nors kiek sumažės.
Akivaizdu, kad į rinką patekusi skalūnų nafta didina pasiūlą, o tai mažina naftos kainą.
Vis dėlto garantuotas ateitimi negali būti niekas: vieni investuotojai tikisi, kad dar šiemet naftos kaina pakils iki 85-90 JAV dolerių, kiti baiminasi, kad juodasis auksas kitąmet atpigs iki 45 JAV dolerių.
Sveikinimai nuo Musko
Naftos gavybos įmones veikia ir elektromobilių populiarėjimas. Skaičiuojama, kad šiemet pasaulyje yra 5 mln. pačių įvairiausių markių automobilių. Šie metai gamintojams buvo proveržis: gegužę ir birželį jie pardavė 162 tūkst. automobilių, kai pernai metų to paties periodo rezultatas buvo 100 tūkst., šią liepą – 143 tūkst. automobilių, kai pernykštę liepą – 98 tūkstančiai.
Globaliu lyderiu šia prasme tampa Kinija. Pernai čia buvo parduota 777 tūkst. elektromobilių. Spėjama, kad iki 2025 m. skaičius turėtų patrigubėti. Neatsilieka ir kitos šalys. Laipsnišką perėjimą prie elektromobilių numato ir 2015 m. pasirašytas Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos.
Didžioji Britanija pranešė, kad po 2040 m. ruošiasi uždrausti automobilių benzininiais varikliais pardavimą. Savo poziciją turi ir gamintojai. Pavyzdžiui, „Volkswagen“ kelia tikslą iki 2025 m. pasiekti, kad 20-25 proc. jų produkcijos būtų elektromobiliai, „Renault-Nissan“ — 30 proc. iki 2022-ųjų.
Kai kurie analitikai spėja, kad naftos paklausos pikas bus 2027-aisiais. Po šio laiko paklausa ims staiga smukti. Kiti stebintieji rinką kalba apie tai, kad po aštuonerių metų tradiciniai degalai kainuos ne daugiau nei 10 JAV dolerių už barelį.
Skeptikai tokias prognozes vertina kaip menkai tikėtinas ir rodo į pernelyg menką elektromobilių pasiūlą. Čia įtakos be kita ko turi ir tai, kad ši rinka priklauso nuo kobalto, kurio 70 proc. atsargų glūdi nestabilioje Kongo respublikoje, ir nuo ličio, kurio resursai taip pat nėra begaliniai.
Ekonomistai priduria ir šį faktą: jei nafta iš tiesų taip atpigs, jos produktai bus naudojami elektrai gaminti.
Besivystančių šalių gyventojai dar ilgai važinės automobiliais benzininiais varikliais, nes įpirkti elektromobilių jie paprasčiausiai neišgali. Tad pietryčių Azijoje dar mažiausiai 20 metų bus jaučiamas nemenkas naftos poreikis.
Neliečiamųjų sąjunga
Visos šios problemos lenkia prie to, kad gali nebelikti OPEC. Apie tokį galimą scenarijų neseniai prasitarė Saudo Arabijos mokslo centro ekonomistai.
Aršiausias OPEC priešininkas – JAV. Nuo 2000-ųjų Senate parengtas įstatymo projektas, kuris draudžia naftos kartelius. Jei šis teisės aktas įsigalios, organizacijos šalys narės nebeteks valstybės imuniteto, todėl prieš jas bus galima teikti ieškinius dėl amerikietiškų antimonopolinių įstatymų pažeidimo. Kitaip pasakius, OPEC nebegalėtų veikti tokiu formatu, kaip kad veikia dabar.
Iki šiol lobistai puikiai atliko savo darbą – įstatymo projektas lieka projektu. Tačiau į prezidento postą sėdus D.Trumpui, situacija gali pasikeisti – pigus benzinas taptų papildomu argumentu rinkėjams.
