Tai rodo trečiadienį žurnalistams pristatytas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos pareigūnų atliktas tyrimas.
Tarnyba skelbia nustačiusi atvejų, kai ligoninių viešuosius pirkimus laimi įmonės, suteikusios paramą arba tiesiogiai perkančiajai organizacijai arba su ja susijusiems paramos gavėjams. Ištirti dešimties Lietuvos ligoninių duomenys.
Nustatyta, kad, pavyzdžiui, dalis paramos Santaros klinikoms arba su ja susijusioms asociacijoms buvo panaudota šių asociacijų atstovų komandiruotėms, maitinimui.
Dominuoja didžiosios ligoninės
Pasak STT direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, remiantis tyrimo duomenimis, schemose dominuoja Santaros klinikos, Kauno Klinikos, Respublikinės Šiaulių bei Panevėžio ligoninės.
„Pradėję ikiteisminį tyrimą dėl Santaros klinikų, norėjome įsitikinti, ar tai ir kitoms ligoninėms būdingas reiškinys“, – žurnalistams sakė vienas iš STT vadovų.
2013–2016 metais Santaros klinikoms paramą skyrė 87 juridiniai asmenys, sudarę kiek daugiau nei penktadalį visų viešųjų pirkimų laimėtojų. Jiems pavyko laimėti konkursų už 130 mln. eurų, t.y. 72 proc. visų ligoninės viešųjų pirkimų vertės.
Neatsiliekama Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, kurioje 44 juridiniai asmenys, skyrę paramą ligoninei, sudarė ketvirtadalį visų viešųjų pirkimų laimėtojų, tačiau užsitikrino sutarčių už 120 mln. eurų – 66 proc. visų viešųjų pirkimų vertės.
52 paramą Kauno klinikoms skyrusios įmonės, t.y. apie dešimtadalis visų laimėtojų įstaigoje, užsitikrino 150 mln. eurų arba 56 proc. visų ligoninės viešųjų pirkimų vertės.
Šiauliuose situacija panaši kaip ir Kaune – miesto ligoninei paramą skyrę 40 juridinių asmenų laimėjo 33 mln. eurų arba 56 proc. visų viešųjų pirkimų vertės. Įmonės sudarė beveik penktadalį visų viešųjų pirkimų laimėtojų.
Didžiausios sumos – Santaros klinikose
Galimą kyšininkavimą Santaros klinikose tirianti STT atskirai analizavo ir 2015–2017 metais vykdytus viešuosius pirkimus, gautą paramą – duomenys apima laikotarpį, dėl kurio atliekamas tyrimas.
STT nustatė, kad minimu metu 319 juridinių asmenų laimėjo Santaros klinikų vykdytų viešųjų pirkimų už beveik 164 mln. eurų.
Iš šių įmonių, 123 suteikė daugiau kaip 4 mln. eurų paramos Santaros klinikoms ir su jomis susijusiems paramos gavėjams. STT atkreipia dėmesį, kad šie rėmėjai laimėjo didžiąją dalį – 87 proc. (daugiau kaip 142 mln. eurų) Santaros klinikų viešųjų pirkimų vertės.
Iš viso paramą skyrė 216 verslo bendrovių – beveik 8 mln. eurų, t.y. apie pusė rėmėjų konkursų nelaimėjo.
Be to, STT pabrėžia, kad Santaros klinikų organizuotus viešuosius pirkimus laiminčios įmonės paramą pervedė ne tik į klinikų paramos sąskaitą, bet ir dar 28 paramos gavėjams, registruotiems Santaros klinikų adresu, taip pat dar 42 paramos gavėjams, kuriems vadovauja Santaros klinikų darbuotojai.
Pasak STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos Taktinės analizės skyriaus viršininko Raimondo Venciaus, beveik pusė Santaros klinikų darbuotojų vadovaujamų ir ligoninės adresu registruotų asociacijų pinigus išleido komandiruotėms, konferencijoms, renginių organizavimui ir maitinimui apmokėti, todėl tai kelia įtarimą.
„Išlaidos susijusios su konferencijomis, maitinimu, tai nėra blogai. Tačiau skaičiai rodo, kad galimai tai nėra visiškai skaidru, nes didžioji dalis skirta būtent konferencijų apgyvendinimui ir tai nėra skirta paslaugoms apmokėti Lietuvoje“, – žurnalistams sakė R. Vencius.
STT imsis veiksmų
STT pareigūnai nelinkę atskleisti minimų įmonių, tačiau teigia ketinantys kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) bei kitas institucijas.
J. Raškevičiaus teigimu, šios rizikos gali kilti ir dėl Viešųjų pirkimų įstatymo spragų, ir dėl kontrolės stokos.
„Mechanizmas maskuoti gautą paramą yra, o ar tai yra įstatymo netobulumas ar kontrolės stoka, tai, manau, kad ateity gausim atsakymus“, – sakė STT direktoriaus pavaduotojas J. Raškevičius.
STT šių metų vasarį paskelbė Santaros klinikose tirianti galimą kyšininkavimo mechanizmą, kai už laimėtus viešuosius pirkimus iš įmonių reikalauta neteisėto finansinio atlygio jį užmaskuojant kaip paramą.
Santaros klinikų buvusį vadovą Kęstutį Strupą teisėsauga įtaria per ligoninės Informatikos ir plėtros centro direktorių Romualdą Kizlaitį tarusis su įmonėmis, kad šios už laimėtus viešuosius pirkimus pervestų Santaros klinikoms galimai neteisėtą finansinį atlygį, užmaskuotą kaip paramą.
Tokiu būdu K. Strupas įtariamas taręsis mažiausiai penkis kartus, Santaros klinikose vykstant viešiesiems pirkimams informacinių technologijų srityje.
Teisėsauga pareiškė įtarimus ir R. Kizlaičiui bei keliems kitiems Santaros klinikų darbuotojams, privačių įmonių atstovams.
K. Strupas ir R. Kizlaitis teisėsaugos įtarimus neigė.
Parama pasiekia vaistais
Gitana Letukienė,
Santaros klinikų atstovė
"Reaguodamos į Specialiųjų tyrimų tarnybos išplatintą informaciją apie 2015 – 2017 m. mūsų įstaigoje vykdytus viešuosius pirkimus bei gautą paramą, informuojame, jog didžioji dalis paramos Santaros klinikoms teikiama ne pinigais, o vaistais bei medicininėmis priemonėmis, kuriuos skiria įvairios farmacijos kompanijos.
Parama vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis yra naudojama išskirtinai pacientų gydymui.
Ši parama gaunama vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu bei kasmet deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai. Be to, visa informacija apie Santaros klinikų gaunamą paramą viešinama įstaigos veiklos ataskaitose.
Tuo pačiu adresu kaip Santaros klinikos yra registruota įvairių profesinių gydytojų, slaugytojų asociacijų ir draugijų, kurios yra atskiri juridiniai asmenys, veikiantys pagal savo įstatus ir patys atsakantys už organizacijos juridinę veiklą bei savarankiškai deklaruojantys pajamas ir išlaidas.
Šios organizacijos nėra atskaitingos Santaros klinikoms, joms ataskaitų neteikia, todėl ligoninė neturi tokios informacijos ir jos komentuoti negali.
Visa gauta parama naudojama tiesioginei ligoninės veiklai laikantis visa tai reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų".
