Tyrimas parodė, kad net pusė Lietuvos žmonių, pablogėjus ekonominei situacijai šalyje, trauktųsi į šešėlį.
„Dažniausiai šešėlinėje rinkoje perkamos prekės ir paslaugos išsiskiria dviem bruožais: arba tai yra prekės, kurios sudaro didelę vartojimo prekių krepšelio dalį, pavyzdžiui, maistas ar drabužiai, arba tai yra stipriai apmokestintos prekės, tokios kaip tabako ir alkoholio produktai, degalai“, – konferencijoje, skirtoje pristatyti tyrimo rezultatus, teigė tyrimo vadovas Vytautas Žukauskas.
Tiesa, konferencijoje dalyvavęs Finansų ministras Vilius Šapoka tikino – šešėlis šalyje mažėja, o jo dydis priklauso nuo pačių piliečių kultūros lygio.
„Reikėtų suprasti – jeigu nemokame mokesčių, patys ir važinėsime duobėtais keliais“, – rėžė jis.
Šešėlis siejamas su mokesčiais
LLRI tyrimo rezultatai parodė, kad net šeši iš dešimties apklaustųjų Lietuvoje per pastaruosius metus įsigijo prekių ir paslaugų žinodami ar įtardami, kad pardavimai nėra apskaitomi. 35 proc. apklaustųjų pirko iš nelegalių pardavėjų.
Nepaisant ekonomikos augimo, per pastaruosius trejus metus perkančiųjų šešėlyje mažėjo vos keliais procentiniais punktais. Pagrindinė to priežastis yra siejama su mokesčiais.
Visgi V.Šapoka, komentuodamas tyrimo duomenis, stengėsi pabrėžti – dabar madingiau tampa mokėti mokesčius, nei nemokėti.
„Geroji žinia yra ta, kad šešėlis vis dėlto traukiasi. Tačiau jeigu kasdien šauksime, kad niekas pas mus nesikeičia, tai ką mes darysime? Jeigu sakysime, kad visi esame šešėlyje, tai ten ir būsime. Jeigu sakysime, kad visi geriame, tai ir gersime“, – svarstė Finansų ministras.
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, anot tyrimą vykdžiusių ekspertų, žmonės renkasi šešėlines prekes ir paslaugas, nes legalios yra pernelyg brangios. Lietuvoje taip manančiųjų piliečių yra daugiausiai (devyni iš dešimties), o, pavyzdžiui, Estijoje šis skaičius sudaro 83 proc., Latvijoje – 75 proc.
Anot daugumos apklaustųjų visose šalyse, mokesčiai yra esminė priežastis, kuri skatina žmones pirkti prekes nelegaliai ar dirbti šešėlyje. Taip teigia vidutiniškai apie 64 proc. respondentų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Čekijoje, o Švedijoje – 42 proc.
Finansų ministras pažymėjo, kad šešėlis visgi traukiasi kasmet vis sparčiau, o tai galėjo lemti dvi priežastys – ekonomikos augimas bei žmonių kultūros pokyčiai.
„Šešėlio mažėjimas itin spartus nuo 2011 metų. Taigi mes, lietuviai, nesame beviltiški“, – juokavo ministras.
Svarbų vaidmenį vaidina pajamos
Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbų vaidmenį vaidina ir šalies pajamų lygis bei prekių įperkamumas, o pajamų lygiui įtakos turi darbo našumas ir ekonominės sąlygos. Pastebima bendra tendencija, kad, augant ekonomikai ir pajamoms, žmonės vis labiau gali įpirkti prekes legaliai, todėl šešėlinė ekonomika traukiasi.
„Visgi svarbu suprasti, kad žmonės yra linkę atsigręžti į šešėlį sumažėjus pajamoms ar praradus darbą. Mūsų šalyje teigiančiųjų, kad pablogėjus finansinei situacijai dirbtų šešėlyje ir pirktų nelegalias prekes, buvo daugiausia iš visų tyrime dalyvavusių šalių.
Tai yra priminimas politikams, kad ekonominės politikos priemonės, tokios, kaip mokesčiai, turi būti vertinamos ne vien spartaus ekonomikos augimo fone, bet ir apmąstant žmonių elgesį ekonominio nuosmukio ar sulėtėjimo sąlygomis“, – pabrėžė V.Žukauskas.
LLRI atstovai patikino – esant didelėms ekonominėms paskatoms veikti šešėlyje, t. y. kai skirtumai tarp oficialios ir neoficialios algos bei prekių ir paslaugų kainų legalioje ir šešėlinėje ekonomikoje yra reikšmingi, o pajamų lygis – žemas, nei griežtos bausmės, nei didelė tikimybė būti pagautiems neduos laukiamų rezultatų mažinant šešėlį.
Didžiausias šešėlis – statybų sektoriuje
Lietuvoje labiausiai paplitęs šešėlinis darbas, kuomet dirbama su oficialia darbo sutartimi, dalį atlyginimo gaunant „vokelyje“. Aštuoni iš dešimties atsakė, kad tarp jų draugų ar pažįstamų, dirbusiųjų šešėlyje, paplitusi būtent tokia nelegalaus darbo forma.
Daug mažiau – apie 32 proc. apklaustųjų – teigė turintys savarankiškai dirbančiųjų draugų ar pažįstamų, kurie nedeklaruoja savo pajamų ar apskaito tik jų dalį. Pagal šias šešėlinio darbo formas Lietuva lenkia kitas šalis, išskyrus Švediją, kur 36 proc. respondentų prisipažino turintys šešėlyje savarankiškai dirbančiųjų draugų ar pažįstamų.
Šešėlinis darbas, kuomet dirbama be oficialios darbo sutarties ir visas atlyginimas gaunamas „vokelyje“, Lietuvoje paplitęs mažiau: tokių draugų ar pažįstamų teigė turintys trys iš dešimties apklaustųjų Lietuvoje.
Skelbiama, kad Lietuvoje ir kitose šalyse šešėlinis darbas labiausiai paplitęs statybų ir remonto sektoriuje. Mūsų šalyje 55 proc. apklaustųjų, turinčių draugų ar pažįstamų dirbančių šešėlyje, nurodė būtent šį sektorių. Antroje vietoje – statybų ir remonto darbai (23 proc.), toliau rikiuojasi gamyba, maitinimo, transportavimo ir sandėliavimo sektoriai (apie 17 proc.). Per trejus metus labiausiai sumažėjo šešėlinio darbo paplitimas didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (nuo 26 iki 11 proc. apklaustųjų).
