Ir asociacijos „Lietuvos keliai“, ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovai jau kurį laiką iš įvairių tribūnų kalba apie blogėjančią Lietuvos valstybinių kelių tinklo būklę ir viešai įvardija priežastis.
Negana to, „Lietuvos keliai“ Europos Komisijai apskundė Susisiekimo ministeriją dėl neva neteisėtos jos veiklos suteikiant išskirtines teises valstybės įmonei „Kelių priežiūra“.
Kas gi nutiko, kad kelininkų darbe atsirado tiek duobių?
Lėšos nepanaudojamos
„Nuo 2009 metų drastiškai sumažinti kelių priežiūrai ir plėtrai skirti asignavimai neatkurti iki šiol. 2018 metais Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) skiriama degalų akcizo dalis sudaro tik 48 proc., nors 2008 metais ji sudarė 80 proc. degalų akcizo sumos“, – priežastis, dėl kurių nevykdomi kelių priežiūros darbai, prastėja kelių būklė, o įmonės priverstos atleidinėti darbuotojus, vardijo asociacijos vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas.
Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ R.Gradauskas teigė, kad kiekvienais metais atliekamos kelių remonto ir plėtros darbai nekompensuoja esamo kelių tinklo nusidėvėjimo.
„Jau kelinti metai suplanuota kelių priežiūros plėtros programa nėra įvykdoma. Štai 2016 metais liko nepanaudota daugiau kaip 50 mln. eurų, pernai – per 30 mln. eurų. Pirminiais skaičiavimais, šįmet liks net 80 mln. eurų“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
Pasak jo, Lietuva yra tranzito šalis, o transporto sektorius turi didžiulę reikšmę mūsų šalies ekonomikai: „Prieš trejetą metų transporto ir tranzito sektorius kūrė 13 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, 2017 m. jau buvo tik 11 proc. 2014 metais asociacijai priklausančios įmonės sumokėjo per 140 mln. eurų mokesčių, o dėl prastų veiklos rezultatų 2017-aisiais – tik 19 mln. eurų“, – vardijo pašnekovas.
Jaučiasi lyg aklojoje zonoje
R.Gradausko teigimu, priežastys gerai žinomos ir ne kartą įvardytos, bet į kelininkų pastabas ir pagalbos šauksmą neatsiliepiama.
„Mes pasigendame susisiekimo infrastruktūros plėtros planų. Atitinkamai įmonėms sudėtinga planuoti darbus, efektyviai panaudoti turimus pajėgumus. Neturėdami informacijos mes atsidūrėme aklojoje zonoje – nėra numatyta darbų ateičiai, todėl verslas negali planuoti, kokia bus reikalinga įranga ir kiek reikės personalo“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo R.Gradauskas.
Pasak jo, dėl ilgai trunkančių kasmetinių planų rengimo viešųjų pirkimų procedūrų rangos darbai prasideda tik liepos ar rugpjūčio mėnesiais. Atitinkamai darosi sudėtinga juos atlikti kokybiškai ir laiku.
Šios priežastys lėmė, kad per pastaruosius dvejus metus šiame sektoriuje dirbančių žmonių sumažėjo trečdaliu – nuo 9 tūkst. iki 6 tūkst.
Įmonėms tenka dairytis ne nuolatinių, bet sezoninių darbuotojų, o jų rasti vis sudėtingiau. „Nėra užsakymų – nėra darbo. Taigi atleidimų bus vis daugiau“, – įspėjo pašnekovas.
R.Gradausko teigimu, sklandžiai veiklai trukdo ir nuolatinė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) struktūros bei vadovų kaita.
Darbų apimtis traukiasi
200 atnaujintų kelių per metus iš 1000, vos 20 proc. pasirašytų sutarčių dėl žvyrkelių asfaltavimo prasidėjus aktyviausiam kelio darbų sezonui bei kasmet nepanaudojama nemaža dalis kelių priežiūrai ir plėtrai skirtų lėšų. Taip atrodo Lietuvos kelių infrastruktūra LVK konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus akimis: „Matome, kad egzistuoja principinės kelių infrastruktūros finansavimo problemos.
Pirmoji bėda, anot jo, yra tai, kad daug kalbama apie automobilių, taršos ir panašius mokesčius, ir aiškinama, jog surinktos lėšos būtų skirtos KPPP. Valdžia kažkodėl „pamiršta“, kad už kelių priežiūrą visi susimoka pirkdami degalus akcizo pavidalu. Tačiau keliams skiriama ne tiek, kiek surenkama.
Kita vertus, dokumentų rengimas, pirkimai, sutarčių pasirašymas užtrunka tiek, kad darbai nusikelia kone į kitus metus. V.Sutkus pateikė pavyzdį: nors žvyrkelių asfaltavimas yra vienas strateginių tikslų, buvo pasirašyta sutarčių, apimančių tik penktadalį šįmet numatytų išasfaltuoti vieškelių.
Panaši padėtis, anot LVK prezidento, yra ir dėl asfaltuotų kelių priežiūros. Skaičiuojama, kad per metus spėjama atnaujinti vos 200 reikalingų ruožų, nors turėtų būti sutvarkoma penkis kartus daugiau.
„Kasmet turime maždaug 800 reikalingų remonto ir atnaujinimo asfaltuotų kelių deficitą“, – kalbėjo V.Sutkus. Pasaulio banko tyrimas yra parodęs, kad ypač uždelsus atlikti kelio remonto darbus jie gali pabrangti iki 10 kartų.
Prastėjančius rodiklius, anot LVK, patvirtina ir Globalaus konkurencingumo ataskaitos duomenys. Prieš ketverius metus Lietuva pagal kelių infrastruktūros kokybę reitinge užėmė 34-ąją vietą (iš 148), o pernai šalis nusmuko iki 37-osios vietos (iš 137).
Pasak jo, dabar viešieji pirkimai primena žiurkių lenktynes: „Beveik visi jie organizuojami atsižvelgiant į mažiausią pasiūlymo kainą, todėl visi mąsto, kaip ją sumažinti. Tai padaryti galima tik koreguojant medžiagų kokybę arba į šešėlį perkeliant darbuotojams mokamus atlyginimus. Nes jeigu įmonė nemažins kainų ir neseks kitų pavyzdžiu, nelaimės pirkimų, neturės darbo ir galės atleidinėti darbuotojus.“
Daugiau darbų nesitiki
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis kelininkus mėgino raminti – kelių priežiūrai kitąmet bus skirta 578 mln. eurų (beveik 60 mln. eurų daugiau nei šiemet) ir ši suma pirmą kartą viršys ikikrizinį lygį. Tačiau kelininkai įsitikinę, kad kitąmet padidinus biudžetą darbų apimtis nedidės dėl brangstančių medžiagų ir bendros infliacijos.
„Darbų apimtis liks šių metų dydžio, nes užsienyje ir Lietuvoje medžiagų kainos kyla. Todėl pagrindiniam užsakovui LAKD siūlysime didesnius įkainius. Už daugiau pinigų bus galima padaryti tiek pat darbų, kaip šįmet“, – sakė „Fegdos“ vadovas Žydrius Baublys.
Savo ruožtu bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius atkreipė dėmesį, kad kelių priežiūrai skiriamos lėšos tenka ne vien kelių esamai būklei bent jau išlaikyti, bet ir kitoms reikmėms.
„Pastaruoju metu nemaža dalis lėšų skiriama elektromobilių įkrovimo prieigoms įrengti, taip pat eismo saugumui užtikrinti, pavyzdžiui, elektroniniams kelio ženklams, apšvietimui, išmaniosioms perėjoms bei sektoriniams greičio matuokliams įrengti“, – kalbėjo A.Rusevičius.
Būklė paaiškės tik kitąmet
Su kelininkų priekaištais nesutiko nei susisiekimo viceministras Paulius Martinkus, nei laikinai LAKD direktoriaus pareigas einantis Vitalijus Andrejevas.
P.Martinkaus teigimu, KPPP lėšos skiriamos kokybiškai kelių infrastruktūrai sukurti ir jos pirmiausia turi būti naudojamos kelių naudotojų interesams užtikrinti.
„Apmaudu, kad kai kurios kelininkų įmonės KPPP lėšas laiko tarsi savo nuosavybe ir tik reikalauja kuo greičiau jas išleisti, kad galėtų panaudoti.
Natūralu, kad verslas nori gauti kuo daugiau pajamų, tačiau tardamiesi dėl lėšų panaudojimo turime girdėti ne tik kelininkų balsą, bet ir kelių naudotojų nuomonę apie kelininkų darbą ir nustatytą broką. Keliams skirtas finansavimas nuolatos didėja, tačiau kelininkų apetitas, atrodo, auga greičiau už galimybes“, – aiškino viceministras.
Kalbėdamas apie pernelyg ilgai trunkantį planavimą ir vėluojančius darbus LAKD vadovas V.Andrejevas aiškino, kad viešųjų pirkimų procedūrų trukmė priklauso nuo sudėtingumo, tiekėjų prašymų paaiškinti pirkimo dokumentus ar techninę specifikaciją, pasiūlymų vertinimo trukmės.
„Šiuo metu Kelių direkcija stengiasi kaip įmanoma daugiau pirkimų paskelbti iki šių metų pabaigos, kad sutartys su rangovais būtų pasirašomos iki kovo mėn. ir darbus rangovai galėtų pradėti, kai baigsis technologinė pertrauka, t.y. nuo kovo 15 d.“, – teigė V.Andrejevas.
Kelininkai tvirtina, kad šalies kelių būklė kasmet prastėja. Ar tai tiesa? Anot V.Andrejevo, direkcija šiais metais patvirtino Valstybinės reikšmės kelių dangos būklės vertinimo tvarkos aprašą, pagal kurį vertinamas jos indeksas (DBI). Atliktas ir valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių vertinimas pagal DBI.
„Sąrašas viešai buvo paskelbtas 2018 metų rugpjūtį. Tai padaryta pirmą kartą, todėl kelių dangos būklės kitimą bus galima įvertinti kitais metais“, – aiškino V.Andrejevas.
Neapsikentė ir kreipėsi į Europos Komisiją
– Pernai sujungus 11 regioninių kelių priežiūros įmonių buvo sukurta valstybinė įmonė „Kelių priežiūra“. Kelininkų asociacijos „Lietuvos keliai“ nuomone, toks neapgalvotas sprendimas padarė didelę žalą tiek verslui, tiek patiems keliams.
– Iš pradžių buvo žadama, kad valstybinė įmonė visą dėmesį skirs kelių eismo saugumui ir valdomų kelių nuolatinei priežiūrai.
– „Tačiau ši įmonė, kasmet be konkurso gaudama apie 80 mln. eurų, dalyvauja LAKD ir savivaldybių skelbiamuose kelių remonto konkursuose. Darbų ir taip mažai, o dabar dar valstybinė įmonė atėjo į rinką ir ją iškreipia. Dėl ydingos kryžminės subsidijavimo praktikos ji gali skelbiamuose rangos darbų konkursuose pasiūlyti galimai mažesnę nei rinkos kainą“, – piktinosi R.Gradauskas.
– Dėl to asociacija dar birželį pateikė skundą EK. Marius Juonys, kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokatas, tvirtina, kad tokie Susisiekimo ministerijos sprendimai išryškino dvi praktines problemas.
– Pirmiausia, valstybinių kelių priežiūros rinka buvo monopolizuota tiek de jure, tiek de facto. Ir ne tik dėl to, kad su „Kelių priežiūra“ be jokio konkurso yra sudaryta sutartis dėl valstybinių kelių priežiūros paslaugų teikimo.
– „Reorganizuojant regionines kelių priežiūros bendroves valstybės įmonei buvo perduoti tokie esminiai kelių priežiūros infrastruktūros elementai kaip druskos sandėliai, karjerai. Prieigos prie šios infrastruktūros neturintiems konkurentams iš esmės apsunkinama galimybė konkuruoti dėl kelių priežiūros paslaugų ir ateityje. Antra vertus, su monopolija susiję konkurencijos iškraipymai yra perkeliami ir į kitas rinkas, kurios iki šiol buvo atviros konkurencijai. Pirmiausia tai yra kelių statybos ir vietinės reikšmės kelių priežiūros rinkos, kuriose darbai iki šiol yra perkami konkurencingai – viešųjų pirkimų būdu“, – aiškino teisininkas.
– Savo ruožtu susisiekimo viceministras P.Martinkus tvirtino, kad „Kelių priežiūra“ itin dažnai atlieka nedidelės apimties rangos darbus, kurių kratosi privačios kelių įmonės, nes užsakymai joms per maži, todėl rengiami konkursai neįvyksta.
– „Perkėlus „Kelių priežiūros“ pavaldumą iš LAKD Susisiekimo ministerijai kaip tik buvo sukurti papildomi saugikliai, atriboję užsakovą nuo tiekėjo“, – tvirtino viceministras. Anot jo, panašios įmonės veikia ir Skandinavijos šalyse.
