Kauno rajonas yra vienas iš nedaugelio, į kurį gyventi ir dirbti atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2013 iki 2017 metų gyventojų skaičius rajone ūgtelėjo 5,4 procento, kasmetinis prieaugis sudarė po daugiau kaip tūkstantį gyventojų. Demografų vertinimu, panaši tendencija išsilaikys ir ateityje – tai lems urbanizacija ir palankios sąlygos naujoms darbo vietoms kurti.
Kaunui prognozuoja plėtrą
Dažnai keliaujantys autostrada Vilnius-Klaipėda žmonės turėjo pastebėti, kad dar prieš kelis metus buvusioje gana tuščioje autostrados pusėje palei Kauną šiuo metu vyksta intensyvios statybos: plečiasi laisvoji ekonominė zona. Viena tokios sparčios plėtros priežasčių – ne paskutinėje vietoje įvardinamas įgyvendinamas „Rail Baltica“ projektas, kadangi vos už kelių kilometrų Palemone įsikūręs krovinių intermodalinis terminalas per kurį eis europinė geležinkelio vėžė.
Iki šiol Kauno LEZ neturėjo geležinkelio jungties, o artimiausias geležinkelio ruožas eina per Palemoną.
„Lietuvos geležinkeliai“ ir Kauno rajono savivaldybė šių metų pradžioje aptarė maždaug 5 kilometrų ilgio geležinkelio atšakos nuo Palemono mazgo iki Kauno laisvosios ekonominės zonos tiesimo galimybes. Plačiojo geležinkelio atšaką į Kauno LEZ planuojama pradėti eksploatuoti iki 2021 m. pabaigos. O vėliau, įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, bus ieškoma optimalių sprendimų ir dėl europinio geležinkelio jungties.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ Infrastruktūros direktoriaus Karolio Sankovski, į Lietuvą ateinantys investuotojai, ketinantys įsikurti Kauno LEZ, galės naudotis visomis geležinkelio logistikos galimybėmis. „Planuojama nauja geležinkelio linija taps integralia nacionalinės infrastruktūros dalimi, o investuotojai, pagal poreikį galės prie jos prisijungti privažiuojamaisiais geležinkelio keliais. Atsižvelgiant į tai, kokias plačias galimybes verslui atveria geležinkelis, neabejojame, kad su šia atšaka Kauno LEZ potencialas tik augs“, – sako K.Sankovskis.
Krovinių tranzito kryžkelė
Didelė dalis naujų investuotojų Kauną pasirinko ne tik dėl darbo jėgos pasiūlos, mokesčių politikos, bet ir dėl to, kad iš čia krovinius patogiai ir greitai galima bus siųsti į bet kurį pasaulio tašką.
Kauno intermodalinio terminalo prijungimas prie „Rail Baltica“ ir tuo pačiu prie Europos geležinkelio tinklo suteikia galimybę iš Kauno skirstyti krovinius, gabenamus tiek 1435 mm pločio, tiek ir 1520 mm pločio vėžėmis.
„Rail Baltica“ vėžė atveria naujas galimybes krovinių vežimui – gerokai išauga Šiaurės šalių ir Europos rinkų pasiekiamumas, geležinkelio atšaka per Rusiją eina į Azijos šalis, o iš šalia esančio Klaipėdos jūrų uosto pasiekiamas visas pasaulis.
Geležinkeliai – ES prioritetas
Rimti investuotojai, kuriantys planus 10-20 metų į priekį atsižvelgia ir į prognozes, jog jau po 7 metų Europoje numatomas didelis vairuotojų trūkumas. Tai įtakos geležinkelio populiarėjimą, mat juo krovinius galima vežti ant platformų pakrautose puspriekabėse, o vairuotojai su vilkikais bus reikalingi tik vietiniams pervežimams.
Geležinkelio reikšmės didinimas atitinka ir ES transporto politiką. Šiuo metu numatoma, kad jei kelionės atstumas siekia daugiau nei 300 kilometrų, iki 2030 metų 30 proc. krovinių, kurie dabar gabenami keliais, turės būti pervežami geležinkelių ar vandens transportu. Iki 2050 metų ši dalis turės sudaryti jau 50 proc.
Tikimasi, kad ateinančios investicijos didins specialistų poreikį, tad miestas bus priverstas augti, taip pat „Rail Baltica“, kuria važiuos greitieji traukiniai, leis prisitraukti kvalifikuotą darbo jėgą iš kitų miestų, nes atvažiuoti iš Panevėžio truks ne ką ilgiau, nei per kamščius vykti iš miesto pakraščio į centrą.
Pagal dabartinius „Rail Baltica“ planus iš Panevėžio į Kauną kelionė truks tik 38 minutes, o iš Vilniaus į Kauną – 36 minutes.
Daugės studentų ir turistų
Specialistų vertinimu, inovatyviose, aukštos pridėtinės vertės produktus kuriančiose įmonėse paprastai nereikia labai daug darbuotojų, tačiau realiai jos sukuria daug daugiau darbo vietų, nei turi darbuotojų, nes gamyklas aptarnauja logistikos, valymo, tiekimo įmonės, joms reikia statybininkų, maitinimo. Be to, „Rail Baltica“ – tai ne tik didėjantis gamyklų skaičius, tai daug turistų, kuriems reikia viešbučių, restoranų ir kitų paslaugų, tai daugiau studentų, kuriems Kaune bus patogu studijuoti ir dalis jų čia liks gyventi.
Prognozuojama, kad nuo 2030 iki 2040 metų „Rail Baltica“ maršrutais – nuo Talino, Rygos, per Panevėžį ir Kauną link Varšuvos – keliaus nuo 4 iki 6 mln. keleivių kasmet.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
