Maskuojančius drabužius vilkintys vyrai neteisėtai gabeno 3,5 tūkst. pakelių cigarečių. Nešulius pažeidėjai taip pat apgaubė kamufliažo raštu marginta medžiaga.
Praėjusią žiemą buvo bent trys atvejai, kai kontrabandininkai sumanumą demonstravo panaudodami ledo lytis. Jas ištraukę į Baltarusijos krantą jie po lytimis tvirtindavo gerai supakuotus cigarečių krovinius ir nuleisdavo į Nerį, kuria apie 7 km eina siena su Baltarusija. Kontrabanda panirdavo į vandenį ir nebuvo matoma, o atrodė, kad tiesiog plaukia lytis. Ji turėjo pasiekti Lietuvos pusę ir čia būti ištraukta kontrabandininkų.
Vienas originaliausių šių metų pasieniečių laimikių – 21,5 tūkst. pakelių nelegalių cigarečių, kurių vertė – 65 tūkst. eurų. Kontrabanda gabenta savivarčiu ir užpilta keliomis tonomis žvyro.
Apie tokias istorijas pasieniečiai gali pasakoti nesustodami – reta diena, kai ant sienos nesučiumpami kontrabandininkai.
Tarptautinio audito ir mokesčių konsultavimo bendrovių tinklo KPMG tyrimo duomenimis, 2017 m. Lietuvoje suvartota 570 mln. vienetų kontrabandinių cigarečių. Lyginant su 2016 m., nelegaliu būdu į Lietuvą patekusių cigarečių kiekiai išliko stabilūs ir sudarė šeštadalį (17 proc.) visų šalyje surūkytų tabako gaminių.
Remiantis ankstesnių metų KPMG analize, 2015 m. šis skaičius siekė 18,7 proc. Fiksuojama, jog praėjusiais metais dėl šešėlinės rūkalų rinkos šalies biudžetas neteko iki 62 mln. eurų potencialių pajamų.
Plačios kainų žirklės
Kaip teigia „KPMG Baltics“ partneris Rokas Kasperavičius, į Lietuvą nelegaliu būdu cigaretės dažniausiai patenka iš kaimyninės Baltarusijos. Ten jų pakelio kaina vidutiniškai siekia apie 0,4 euro. Tuo tarpu Lietuvoje rūkalų kainų vidurkis beveik 7 kartus didesnis. Anot R.Kasperavičiaus, akivaizdus kainų skirtumas yra pagrindinė didelių kontrabandos mastų priežastis.
Įdomu tai, kad šiemet nelegalių rūkalų suvartojimo kiekis nuo praėjusių metų sumažėjo 7,4 proc.
Tačiau fiksuojama, jog 2017 m. Europoje bendrai buvo realizuota beveik 45 mlrd. vienetų kontrabandinių cigarečių. Šis skaičius sudaro 8,7 proc. visoje Bendrijoje surūkytų cigarečių. Remiantis tyrimu, valstybių biudžetai dėl to prarado apie 10 mlrd. eurų galimų pajamų.
Kaip sako R.Kasperavičius, nepaisant aktyvių ES šalių vyriausybių veiksmų, kuriais siekiama sustabdyti nelegalių rūkalų prekybą, ir bendros šešėlinės rinkos kritimo, penkiose Bendrijos šalyse kontrabandos kiekis per pastaruosius metus visgi paaugo.
„Bendras šešėlinės prekybos rūkalais mastas ES sumažėjo. Šalims tai yra didelis paskatinimas toliau vykdyti kontrabandai priešišką politiką. Tačiau nepaisant bendro kritimo, nelegali prekyba augo tose šalyse, kur, lyginant su kitomis Bendrijos narėmis, fiksuojamas didelis legalių ir nelegalių rūkalų kainų skirtumas. Skaičiuojama, jog Prancūzijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje bei Rumunijoje buvo suvartota net 62 proc. visų į ES nelegaliai patekusių cigarečių“, – komentuoja R.Kasperavičius.
Nepajudinami pirmūnai
KPMG tyrimo duomenimis, daugiausia kontrabandinių cigarečių į ES vis dar patenka iš Baltarusijos ir Ukrainos. Nuo praėjusių metų šių šalių statistika atitinkamai pagerėjo šeštadaliu (17 proc.) ir ketvirtadaliu (24 proc.). Anot R.Kasperavičiaus, į ES šalis rūkalai neretai patenka per Rytų Europą ir keliauja ten, kur gyvena nemaža dalis imigrantų, ieškančių pigesnių cigarečių.
„Gabenama iš Baltarusijos ar Ukrainos kontrabanda ES neretai pasiekia per Baltijos šalis, kurių pasienyje šiandien vykdomos griežtos patikros. Nelegalūs tabako gaminiai parduodami ne tik šešėlinėje Lietuvos rinkoje. Kontrabandininkai į Vakarų Europą rūkalus gabena nedideliais kiekiais, mažais pašto siuntiniais, tačiau dažnai“, – komentuoja „KPMG Baltics“ partneris.
Dingo 30 proc. rinkos
Būtent iš Baltarusijos pradėję plūsti nelegalūs tabako gaminiai atvėrė kontrabandinių rūkalų rinką ir Rusijoje. Dėl čia išsikerojusios šešėlinės rinkos fabrikus uždaro oficialiai veikiantys verslai. Tik priežastis šįsyk – ne ir vėl padidinti akcizai, o sumenkusios gyventojų realiosios pajamos. Be to, aktyviai ėmė suktis nedideli nelegalūs vietiniai fabrikėliai, kurių gamybos cigarečių pakelį galima nusipirkti už 50 rublių (0,65 euro) ar mažiau.
British American Tobacco (BAT) iki 2019 m. pabaigos suplanavo uždaryti vieną iš dviejų savo gamyklų – BAT-STF fabriką Saratove. To priežastis – dėl augančių cigarečių kainų susitraukusi tabako rinka, smukusi paklausa ir išsipūtusios nelegalios produkcijos apimtys.
Tuos pačius argumentus minėjo „Imperial Tobacco“ atstovai, kai 2017 m. sausį uždarė fabriką Jaroslavlyje. Dar dvejais metais anksčiau darbą Maskvoje sustabdė „Liggett-Dukat“.
Šio amžiaus antrojo dešimtmečio pradžioje Rusijos rinkos apimtis buvo 380-390 mlrd. cigarečių per metus. Nuo to meto skaičius stipriai susitraukė: „Philip Morris International“ savo ataskaitoje nurodė, kad, 2017 m. duomenimis, cigarečių pardavimai buvo 260 mlrd. vienetų. Kitaip tariant, per septynerius metus rinka prarado daugiau nei 30 procentų.
Dėl susitraukusios tabako rinkos dažniausiai kaltinami akcizai: dešimtmečio pirmojoje pusėje Rusijos finansų ministerija elgėsi labai grubiai, akcizus tabakui didindama po 40 proc. kasmet.
Nuo 2015 m., šalyje prasidėjus ekonomikos krizei, akcizai didinti ne tokiais milžiniškais tempais – po 26-28 proc. per metus. Nepaisant to, legalių cigarečių pardavimai ir toliau traukėsi. Prie šių pokyčių galėjo prisidėti ir menkstančios realiosios rusų pajamos. Oficialiais duomenimis, 2014 m. tai sudarė 0,7 proc., 2015 m. – 3,2 proc., 2016 m. – jau 5,8 proc., o 2017 m. – 1,7 procento.
Jei 2010 m., kai tūkstančiui cigarečių galiojo minimalus akcizas – 250 rublių (3,2 euro), pigiausios cigaretės su filtru kainavo 15-16 rub. už pakelį (0,19-0,2 euro). Dabar už tūkstantį cigarečių sumokama 2335 tūkst. rublių. Tad akcizo mokestis standartiniam pakeliui cigarečių padidėjo nuo 5 iki 46,7 rublio (0,05-0,61 euro). Šiandien vidutinė cigarečių pakelio kaina Rusijoje – 90 rublių (1,18 euro). Skaičiuojama, kad, į kainą įtraukus visus mokesčius, žaliavos kainą, gamybos išlaidas ir distribuciją legalių cigarečių su filtru pakelis negali kainuoti pigiau nei 70-75 rubliai (0,91-0,98 rublio).
Nepaisant to, turguose, kioskuose ir panašiose prekybos vietose rasti 35-70 rub. (0,45-0,91 euro) kainuojančių cigarečių kasmet vis paprasčiau. 2010 m. skaičiuota, kad nelegalios cigaretės Rusijoje sudaro 0,5-1 proc. rinkos, o šių metų pirmąjį ketvirtį – jau 7,7 procento. Procentus verčiant cigarečių vienetais, tai būtų 20 mlrd. cigarečių. Palyginimui – BAT-STF gamykla skelbia, kad 2017 m. pagamino 17,75 mlrd. vienetų cigarečių, rašo kommersant.ru.
Pradžių pradžia – Baltarusijoje
Nelegalios tabako rinkos segmentą Rusijoje pradėjo formuoti per sieną iš Baltarusijos nelegaliai įvežtos cigaretės: dėl akcizų skirtumo prekė rado savo pirkėją.
Kai prie Eurazijos ekonominės sąjungos prisijungė Armėnija ir Kirgizija, nelegalios cigaretės į Rusiją pradėjo plūsti ir iš šių šalių. Per Kirgiziją ir Kazachstaną į Rusiją pakliūva nelegali produkcija iš serbų fabriko „Monus“. Cigaretės Rusiją pasiekia ir egzotiniu keliu – per laisvąją ekonominę Džebel Ali zoną Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Mat ten eksportui pagaminta produkcija be banderolių pasiekia Rusijos ar Kazachstano jūrų uostus.
Fabrikėlių era
Tačiau dvejus pastaruosius metus nelegalioje rinkoje itin aktyviai ėmė reikštis Rusijos teritorijoje veikiantys fabrikai, kurių produkcija kainuoja pigiau nei 50 rublių (0,65 euro). Jiems kliūva 2,6 proc. visų Rusijoje parduodamų cigarečių rinkos.
Dalis produkcijos formaliai pagaminama eksportui, tačiau į Rusiją grįžta per sienas su nepripažintomis Luhansko ir Donecko liaudies respublikomis.
Kita dalis cigarečių, kuri turi banderoles, vartotoją pasiekia tiesiai iš fabrikų per nedideles didmenos ir mažmenos parduotuves.
„Mūsų kainose nėra nieko nereikalingo!“ – tokiu devizu lankytojus pasitinka prekybininko “Tabak narodu” tinklapis, įregistruotas 2018 m. kovą. Jis nurodo, kad visi tabako gaminiai turi kokybės sertifikatus ir gaminami „stambiausių Rusijos gamintojų“ fabrikuose. Didmenos kainos perkant per tinklapį – 26-39 rub. už pakelį (0,34-0,51 euro), didžiausios mažmeninės – 36-50 rublių (0,47-0,65 euro). Bazėje, kur visi cigarečių gamintojai privalo nurodyti minimalios mažmenos kainos pasikeitimus, pigiausios cigaretės kainuoja 46 rublius (0,6 euro) už pakelį. Tiesa, ne visi šio nurodymo laikosi.
Perka legaliai, o po dingsta
„Tos gamyklos lyg ir veikia legaliai – yra registruotos, moka akcizą, tačiau tuo pat metu gamina ir nelegalią produkciją. Ji per smulkias parduotuves, kur svarbiausias principas – kuo pigiau, tuo geriau, platinama nedideliose gyvenvietėse visose šalyje“, – teigia Maksimas Koroliovas, vyriausiasis šakinės informacinės agentūros „Russkij tabak“ redaktorius.
Prievolė sumokėti akcizo mokestį atsiranda jau gavus banderoles, todėl užsisakyti ženklelių gali bet kuris juridinis asmuo, kuris nurodo, kad jo pagrindinė veikla – tabako produkcijos gamyba. Todėl pasinaudojama schema: įmonė legaliai veikia kelis mėnesius, įsigyja banderolių, tuomet užsidaro, o banderolės lieka jai. Tada jau kitas juridinis asmuo ima gaminti cigaretes nemokėdamas mokesčių ir pasinaudodamas banderolėmis.
M.Koroliovas teigia, kad smulkiems nelegaliems fabrikams superkamos jau nurašytos gamybos linijos Bulgarijoje, Kinijoje ir NVS šalyse.
