Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Arvydas Vaitkus pabrėžė, kad uosto veikla šalies ir savivaldybių biudžetus papildė 790 mln. eurų. Tai sudaro nemenką viso nacionalinio biudžeto dalį. Įrengus išorinį uostą ši dalis valstybės aruode išaugtų net iki 1,8 mlrd. eurų.
„Sukuriame apie 6,4 proc. bendrojo vidaus produkto ir sugeneruojame apie 23 proc. Klaipėdos miesto biudžeto. Kai keliamas klausimas apie uosto reikalingumą, kalba skaičiai“, – pabrėžė A.Vaitkus.
Sugrąžintų emigrantus
Šiuo metu KVJUD baigia rengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą, kuriame sudėliotos visos numatytos būtinos permainos, tarp jų ir išorinio uosto statybos, ir pietinė plėtra.
„Planas rodo naujus – aukštesnius – kokybinius rodiklius, svarbius ir visai valstybei, ir Klaipėdai. Valstybei tai pirmiausia – didesnės biudžeto pajamos. O verslo atstovai mums sako, kad toks plėtros scenarijus Klaipėdos regione galėtų sukurti apie 30 tūkst. naujų gerai mokamų darbo vietų. Tai, kad uoste dirbantis žmogus uždirba daugiau nei kituose sektoriuose, akivaizdu ir šiandien“, – sakė A.Vaitkus.
Šiuo metu su uosto veikla yra susiję 58 tūkst. Lietuvos darbuotojų ir apie 800 Lietuvoje veikiančių įmonių.
„Mūsų stiprybė – apie 60 proc. mūsų gabenamų krovinių tiekia Lietuvos pramonės įmonės, o tai sukuria gerai mokamų darbo vietų uoste. Tai reiškia, kad Klaipėda yra vieta, kur galima dirbti ir užsidirbti, užtikrinti gerą demografinę padėtį. Stipri pramonė šalia uosto yra didelė vertybė“, – aiškino KVJUD vadovas.
Uosto plėtra neatsiejama nuo aukštųjų mokyklų, ypač Klaipėdos universiteto planų.
Anot A.Vaitkaus, privalu sustyguoti mokslo įstaigų planus numatant, kiek ir kokių specialistų reikėtų rengti, be to, tai būtų puiki proga susigrąžinti sunkmečiu išvykusius specialistus – juos tuomet prisiviliojo Helsinkio, Hamburgo uostai.
„Uostas – vienas didžiausių potencialų Lietuvoje. Geriausia idėja Lietuvai – Klaipėdos uosto, kaip ekonominės transporto širdies, perspektyva“, – patikino KVJUD vadovas. Vienintelis dalykas, anot jo, dėl kurio galima apgailestauti, – kad išorinio uosto planas nebuvo įgyvendintas prieš penkiolika metų, kai pirmą kartą buvo nubrėžtas jo kontūras.
Prarado laiko
Išorinio uosto klausimas kilo dar 2003-iaisiais – į Klaipėdą atvykę japonai iš Tarptautinės plėtros agentūros atliko studiją, kaip uostas turėtų plėstis. 2004 metais tą studiją patvirtino tuometinė Vyriausybė. Jau tuomet buvo galima pradėti darbus. Tačiau 2008-aisiais, pasikeitus Vyriausybei, planas buvo panaikintas.
„Mums labai svarbu tęstinumas. Pavyzdys yra Gdansko uostas, kuris 2004-aisiais, pamatęs ir mūsų studiją bei jos rezultatus, per trejus metus priėmė sprendimą ir pasistatė išorinį uostą. Iki tol Gdanske buvo mažas uostas. Jau tuomet Klaipėdoje buvo kraunama kelis kartus daugiau konteinerių, o dabar keliskart daugiau konteinerių kraunama Gdanske. Milijardinė investicija į Gdansko jūrų uostą jau atsipirko. Jis uždirba šimtus milijonų į valstybės biudžetą kasmet. Mes labai daug laiko praradome diskutuodami“, – kalbėjo A.Vaitkus.
Domisi sektoriaus lyderiai
KVJUD strateginiame uosto plane numatyta į plėtrą 2019–2022 metais investuoti 477 mln. eurų.
„Uosto vartų rekonstrukcija yra būtinybė, šakninė vartų dalis pastatyta prieš 150 metų. Rinkos ekonomikos sąlygomis dirbantys uostai turi priimti vis didesnius laivus. Jeigu nieko nedarysime ir stovėsime vietoje, tokie laivai į Klaipėdos uostą gali ir nebeplaukti. Turime užtikrinti dar geresnes sąlygas priimti didžiuosius laivus, juk pas mus atplaukia laivai, kurie yra ilgesni negu Vilniaus televizijos bokšto aukštis“, – paaiškino A.Vaitkus.
Išorinis uostas greičiausiai būtų valdomas koncesijos būdu.
„Mano asmenine nuomone, žemė neturi būti parduodama, geriausias sprendimas – koncesija. Tai labiausiai paplitęs modelis Europos uostuose. Lietuvoje tam reikėtų keisti įstatymų bazę. Mes, kaip valstybė, turime daug saugiklių, kurie apsaugotų nuo galimų grėsmių. Mūsų uostas turėtų būti konteinerinis uostas, nes tai šio sektoriaus ateitis. Į šią sritį orientuojasi visi progresyvūs pasaulio uostai“, – aiškino KVJUD generalinis direktorius.
Galimybėmis investuoti į Klaipėdos uosto plėtrą domisi daug šalių – kompanijos iš Jungtinių Arabų Emyratų, Vokietijos, Prancūzijos, Kinijos, Izraelio ir kt.
„Jie mato Klaipėdos uostą kaip įdomų ir svarbų. Vertinamas ne tik uostas, bet ir mūsų geografinė padėtis bei patirtis. Verslininkai iš užsienio klausia, kodėl uostas dar nestatomas, jie natūraliai nesupranta, kodėl projektas, kuris yra strategiškai svarbus šalies ekonomikai, stringa dėl biurokratinių kliūčių ir politinių diskusijų“, – sakė A.Vaitkus.
Nebeįtilps į marškinius
Didžiulis iššūkis Klaipėdos uostui – vis augantis krovos mastas. Kaip sakė KVJUD vadovas, krovos apimtis per pastaruosius penkiolika metų Klaipėdoje išaugo kone dvigubai, o žemės plotas beveik nesikeitė.
„Žiūrint į konkurencingus Estijos ir Latvijos uostus akivaizdu, kad ateis laikas, kad nebeįtilpsime į tuos pačius marškinius. Uostas privalo planuoti ateitį, gerai veikiantis uostas visuomet turi 30 proc. papildomų pajėgumų“, – teigė A.Vaitkus.
Pertvarkant uostą būtų suformuoti nauji plotai: išorėje planuojama 130 ha teritorija, o pietinėje dalyje – apie 80 ha.
„Itin svarbu, kad išorinio uosto kompleksas tiesiogiai susijęs su saugumu. Pertvarkius vartus, bangolaužius bus padidintas laivų navigacinis saugumas, laivai galės būti vedami net sudėtingomis orų sąlygomis, o tai uoste dirbančioms kompanijoms yra labai svarbu“, – tvirtino A.Vaitkus.
Ieško sutarimo
KVJUD tenka atremti kai kurių gyventojų nuogąstavimus dėl išorinio uosto galimo poveikio aplinkai.
„Kalbamės su žmonėmis ir juos girdime. Daug ir intensyviai pastaruosius dvejus metus bendravome su visa miesto bendruomene – ne tik su šiaurinės uosto dalies, kur būtų išorinis uostas, gyventojais, bet ir su visame mieste veikiančiomis bendruomenėmis. Iš to bendravimo gavome daug naudingos informacijos. Be jokios abejonės, būtinai reikia atlikti tyrimus, išanalizuoti galimą poveikį, numatyti priemones, kad poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Reikia semtis gerosios patirties, taikyti moderniausius technologinius metodus, kurie yra efektyvūs mažinant poveikį aplinkai ir sėkmingai taikomi visame pasaulyje. Deja, mes penkiolika metų tik diskutuojame, užuot žengę realius žingsnius. Labai gaila, kad diskusijos savivaldybės lygiu užtruko daug laiko. Lietuva – maža valstybė, tad ji turi būti greita, jei norime būti konkurencingi, išlikti lyderiai Baltijos jūroje“, – kalbėjo A.Vaitkus.
Jis patikino, kad diskusijos bus tęsiamos.
„Uostas sausumoje plėstųsi nedaug, daugiausia tai būtų privažiavimo keliai. Žmonės, kurie netoli gyvena, kelia pagrįstus klausimus. Pirmiausia, kada vyks realūs darbai. Į tai kol kas atsakyti negalime, nes dabar dar tik rengiame bendrąjį planą ir jau artėjame prie pabaigos. Šis planas pirmiausia svarbus uoste veikiančioms kompanijoms. Jis mums leistų žaibiškai keisti situaciją, žinoma, laikantis gamtosaugos, ekologijos, technologinių reikalavimų“, – patikino A.Vaitkus.
Vienas moderniausių uostų
„Klaipėdos uostas – labai inovatyvus ir, neperdedu, vienas moderniausių pasaulyje. Taip, tai nėra Hamburgo uostas, kur laksto bepiločiai automobiliai, bet turime gausybę modernių sprendimų, kurie padeda greitai ir efektyviai dirbti“, – sakė A.Vaitkus.
A.Vaitkus pasakojo, kad uosto krovos kompanijų inžinieriai patys sukūrė unikalų elektrinį lokomotyvą, kuris yra palankus aplinkai, šiandien uoste dirba energiją taupantys kranai. Aukštoji jūreivystės mokykla turi unikalų simuliatorių, kuris leidžia bet kokiomis orų sąlygomis, esant įvairioms srovėms, vėjo gūsiams ir įplaukiant labai skirtingiems laivams modeliuoti įvairias situacijas, nustatyti, ko reikia, kad laivas saugiai pasiektų uostą. Klaipėdos uoste sukurtos unikalios trąšos, kurias dabar gamina keturios gamyklos pasaulyje.
„Ir visa tai daro žmonės, dirbantys uoste. Tai tik keli pavyzdžiai, įrodantys, kad Klaipėdos jūrų uoste dirba novatoriai ir tikri idėjų generatoriai. Vien uosto direkcija turi 28 informacinių technologijų programas.
Esame įmonė, kuri galėtų šimtu procentų dirbti skaitmeniniu formatu. Tos programos mums leidžia visą uostą matyti 3D formatu, nuotoliniu būdu valdyti navigacines sistemas, kontroliuoti ekspedijavimo, pasienio kontrolės procedūras, operatyviai gauti buhalterinę apskaitą, tiesiogiai matyti, kokia oro kokybė uoste“, – vardijo uosto vadovas.
Jis sakė, kad ir statant išorinį uostą reikia naudotis pačiomis moderniausiomis technologijomis ir inovacijomis. „Išorinis uostas – puiki proga pasireikšti mūsų mokslininkų potencialui. Apie uosto plėtrą reikėtų kalbėti kaip apie įvairias galimybes ne tik verslui, ekonomikai, bet ir inovatyvių sprendimų diegimą. Tai susiję ne tik su jūrine pramone, bet ir su visomis transporto ir tranzito sritimis, geležinkeliais, automobilių keliais. Iš šio grandiozinio projekto naudos gali gauti visi stambiausi Lietuvos pramonės subjektai. Uosto naudą jau ir dabar jaučia ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje vertinama Klaipėdos laisvoji ekonominė zona. Reikia mažiau ginčytis, o daugiau energijos nukreipti į dalykus, kurie gali padėti mūsų valstybei ir duoti naudos jos žmonėms.“
