Vos prieš kelerius metus Ispanija buvo populiariausias lietuvių, migruojančių į šiltus kraštus, kelionės tikslas, tačiau dabar tautiečiai renkasi pusiaukelėje tarp Tuniso ir Sicilijos esančią Maltos salą. Iš Lietuvos besitraukiantys darbingo amžiaus žmonės didina spaudimą darbdaviams, kuriems tenka sukti galvas, siekiant pritraukti geriausius darbuotojus, o kartu atskleidžia maltiečių ir lietuvių darbo kultūros skirtumus. Šių savotiškų mentaliteto varžybų favoritai – lietuviai.
Prieš gerą dešimtmetį darbuotojų pritraukimo ir išlaikymo problemą turėjo ir Malta, bet šiandien iš jos daug ko gali pasimokyti mūsų šalies verslininkai – tiek kalbant apie verslo organizavimą, tiek apie požiūrį į darbuotojus. Jau ne vienus metus gyvendamas ir verslą vystydamas šioje saloje pastebėjau, kad, pavyzdžiui, įdarbinimo procesas Lietuvoje kelerius metus nejuda iš vieno taško. Nors situacija gerėja, tačiau tik maža dalis įmonių vadovaujasi žmogiškaisiais ištekliais ir skatina tobulėti siūlydamos išties motyvuojantį ir konkurencingą atlyginimą, mokymus ir gerą erdvę darbui.
Situacija Lietuvoje, kalbant ne tik apie įsidarbinimo galimybes ar atlyginimus, bet ir jaunų, universitetus baigusių žmonių perspektyvas, nėra džiuginanti. Kiekvienam iš pradžių sunku pradėti karjerą, tačiau Lietuvoje vis dar per mažai dėmesio skiriama asmeninėms žmogaus savybėms ir per daug – įgūdžiams ir patirčiai. Štai Maltoje, norint susirasti gerą darbą, kartais tiesiog užtenka būti komunikabiliam ir mokėti anglų kalbą.
Taip pat pastebiu, kad dažnam Lietuvos darbdaviui esminė darbo pokalbio tema yra finansiniai būsimo darbuotojo lūkesčiai. Maltoje pirmenybė teikiama žmogaus ambicijoms. Jos vaidina didžiausią vaidmenį ne tik darbo, bet ir gyvenimo reikaluose. Manęs tai nestebina, juk visos kitos savybės ir bruožai, kurių reikia darbe, yra išugdomi ir įgyjami. Be to, šioje Viduržemio jūros saloje žmonės skatinami dirbi, patys susikurti darbo vietas ir teikti paslaugas – Lietuvoje to draugiškumo iš valstybės institucijų dar nesulaukiame. Būtent šios aplinkybės ir traukia tautiečius atvykti į salą ne tik pasimėgauti saulėtomis dienomis ištisus metus, bet ir bandyti įsitvirtinti, siekti karjeros aukštumų. Beje, atvyksta čia ne tik jaunuoliai, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, kuriuos Lietuvos darbo rinka begėdiškai išstumia iš žaidimo.
Vis dėlto esminis Lietuvos ir Maltos darbo kultūros skirtumas – žmonių integracija. Į atvykėlius ši daugiakultūrė šalis žvelgia palankiai ir draugiškai. Deja, to paties negalima pasakyti apie į Lietuvą atvykstančius ukrainiečius, baltarusius ar iš Azijos šalių atkeliavusius imigrantus, kurie neretai skundžiasi vietinių žmonių šiurkštumu, nepagrįstais konfliktais ar kaltinimais arba net išnaudojimu darbe. Garsiausiai nuskambėjusi istorija – kelių nepaliečių skundas teisėsaugai dėl laiku nemokamo atlyginimo ir nesąžiningų darbdavių. Tokios istorijos Maltoje – itin retos, nes čia egzistuoja tarpusavio pasitikėjimas, kuris, žinoma, buvo kuriamas ilgus metus ir nemenkai priklauso nuo šalies gyventojų mentaliteto.
Labiausiai išvystyta ekonomikos sritis Maltoje – turizmas. Prie šalies ekonomikos itin prasideda ir kasmet besiplečiantis „iGaming“ – pokerio, internetinio kazino, sporto lažybų sektorius, kuriame savo karjerą pradeda ne tik vietiniai gyventojai, bet ir savo gyvenimą saloje kuriantys lietuviai. Prieš kelerius metus Maltos vyriausybė subūrė internetinių lažybų verslo sektoriuose dirbančias bendroves, pasiūlydama joms gana gerą mokestinę sistemą, todėl šioje srityje įsidarbinti siekiantys žmonės gauna ne tik gerą atlygį, bet ir sąlygas tobulėti – įvairius mokymus, pasiruošimo darbui seminarus ir kursus. Kai kurios Lietuvos įmonės, žinoma, taip pat siūlo panašias ar net dar geresnes sąlygas, tačiau joms trukdo darbuotojų kompetencijų ir rinkos poreikių neatitiktis bei mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius.
Taigi, ko reikia sėkmingai verslo plėtrai ir darbuotojų išlaikymui Lietuvoje? Kokią patirtį galime perimti iš mažytės, bet daugeliui lietuvių jau puikiai pažįstamos Maltos? Svarbiausia – kad įmonės vertybės ir misija nebūtų tik skambūs, bet tušti žodžiai. Lietuvos verslininkams, įmonių vadovams derėtų vertybes aiškiai pristatyti darbuotojams – dabar tai daroma per menkai. Mano patirtis rodo, kad komandai lengviau suprasti pamatinius darbo principus, kai juos iš pradžių mėginama pritaikyti teoriškai, o vėliau ir praktiškai. Būtent dėl šios priežasties padedu Maltos darbdaviams ieškoti ne tik darbuotojų, bet ir draugų. Darbe praleidžiame didžiąją dalį dienos, todėl itin svarbu surasti bendraminčių visomis prasmėmis – ir darbo organizavimo, ir požiūrio į problemų sprendimą, ir vertybėmis.
Visame pasaulyje galioja verslo taisyklė – jeigu sustoji, vadinasi, jau pradedi atsilikti. Išskyrus maltiečius – gyvenimas saloje verda itin aktyviai. Vis dėlto per didelis vietinių žmonių atsipalaidavimas ir pietietiškas mentalitetas kartais pristabdo procesus, bet, nepaisant to, verslas čia klesti, o apie darbdavių ir darbuotojų konfliktus išgirstama retai. Todėl lietuvių darbdaviams pirmiausia linkiu pajudėti iš vietos, labiau atsipalaiduoti ir atvirai kalbėtis su kiekvienu darbuotoju.
Tomas Mikalauskas, „Tomas International“ vadovas
