31 proc. apklaustųjų prisipažino, kad per pastaruosius metus šešėlinėje rinkoje pirko maisto produktų, 28 proc. – drabužių, 25 proc. – grožio paslaugų, 23 proc. – automobilių remonto paslaugų, 17 proc. – cigarečių, 18 proc. – statybų ir remonto darbų, 17 proc. – vaistų ir maisto papildų. Apie trečdalį respondentų atviravo, kad jų draugai ir artimieji nelegaliai perka cigarečių ir alkoholio.
„Niekas nenori vartoti priekių ar paslaugų iš šešėlio, net patiems gyventojams nėra patogu eiti ir ieškoti kokių nors pogrindinių degalinių ar bandyti surasti, kas galėtų parūpinti kontrabandinių cigarečių. Jei tik žmonės galėtų, jie norėtų rinktis visas prekes ir paslaugas tik legaliai, bet daug kam tenka ieškoti šešėlinės alternatyvos“, – naujienų portalui lrytas.lt tvirtino šešėline ekonomika ir ir kontrabandos paplitimu šalyje besidomintys specialistai.
Ekspertų teigimu, pagrindinė priežastis, skatinanti gyventojus pirkti kontrabandines prekes, yra akcizinių gaminių kainų skirtumas tarp Lietuvos ir kaimyninių, ES nepriklausančių valstybių (Rusijos, Baltarusijos) ir mažos Lietuvos gyventojų pajamos, verčiančios gyventojus rinktis pigesnę produkciją, atgabentą kontrabandos keliu.
Kai ekonomika auga – šešėlis mažėja
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikė Ieva Valaškaitė, kalbėdama apie lietuvių požiūrį į kontrabandą, priminė, kad jis tiesiogiai susijęs šalies ekonomikos augimo situacija. „Kai ekonomika auga, šešėlinė ekonomika tuo metu mažėja. Paaiškinimas paprastas: žmonės turi daugiau pinigų ir prekes bei paslaugas pirkti įprastu būdu, sutinka už jas kiek brangiau mokėti, nes jų pačių finansinė situacija yra geresnė“, – teigė ji.
Pašnekovės teigimu, įvairių apklausų metu, kai žmonės kalbinami apie darbo netekimą ar kitus ekonominius sunkumus bei finansinę situaciją krizės metu, jų pateikiamuose atsakymuose dažnai galima įžvelgti pritarimą kontrabandai. „Didelė dalis žmonių prisipažįsta, kad suprastėjus jų finansinei situacijai jie vis dėlto būtų linkę rinktis šešėlines prekes ir paslaugas“, – kalbėjo analitikė.
Anot jos, žmonės šešėlinėje rinkoje linkę pirkti būtent tas prekes ar paslaugas, kurios legaliai perkant yra brangesnės. „Kalbant apie kontrabandinių prekių įperkamumą, tai tabakas, alkoholis ir degalai lietuviams yra gana brangūs. Koks nors švedas iš savo atlyginimo gali įsigyti daugiau, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų, nors jo šalyje jie dar daugiau apmokestinti nei Lietuvoje. Kadangi lietuviai su savo pajamomis gali jų įsigyti mažiau, tad yra linkę ieškoti būdų, kaip gauti alkoholio šešėlinėje rinkoje“, – teigė ji ir pridūrė, kad šiuo metu stebimas šešėlio mažėjimas tam tikruose sektoriuose.
Kontrabandinių cigarečių mažėja
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininkas Vitas Volungevičius įsitikinęs, kad lietuvių tolerancija kontrabandai mažėja. „Vos prieš šešetą metų, 2012 m., Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. apklaustų gyventojų Lietuvoje pateisina kontrabandinių prekių vartojimą, o po ketverių metų – 2016 m. – kontrabandą pateisino jau tik 21 proc. gyventojų. Taigi per ketvertą metų lietuvių, toleruojančių kontrabandą, sumažėjo dviem trečdaliais“, – teigė jis.
Panašias tendencijas atskleidžia ir tuo pat metu cigarečių ir tabako gaminių įmonės „Philip Morris International“ užsakymu atlikto tyrimo duomenys: 2012 m. Lietuvoje nelegalios cigaretės sudarė 27,5 proc. tabako gaminių rinkos, o per šešetą metų Lietuvoje nelegalių cigarečių dalis tabako rinkoje smuko 10 procentų ir dabar tesudaro 17,7 proc.
Pagal naujausią nepriklausomos rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atliktą „tuščių pakelių“ tyrimą (2018 m. III ketvirtis), nelegalios cigaretės jau tesudaro 16,5 proc. Lietuvos tabako gaminių rinkos. „Taigi vos per 9 mėnesius nelegalių cigarečių dalis Lietuvos rinkoje sumažėjo 3,1 proc.“, – apie džiuginančią tendenciją sakė pašnekovas. Dar ryškiau kontrabandos mažėjimo mastai, anot V. Volungevičiaus, regimi palyginti iš gilesnės praeities perspektyvos: 2010 m. nelegalių cigarečių rinka sudarė 47 proc., o 2014 m. ji sudaro jau tik 28,4 proc.
Prekyba alkoholiu – pilkoji zona
Tiesa, ne visi sektoriai gali pasigirti pozityvia statistika. Įvedus sugriežtintą prekybos alkoholiu tvarką buvo nerimaujama, kad ribojimai turės įtakos kontrabandos augimui šiame rinkos segmente. Panašu, kad minėtos prognozės nebuvo iš piršto laužtos.
„Kol kas fiksuojame nežymų kontrabandos augimą šiame rinkos segmente. Tikėtina, kad jis gali reikšmingiau išaugti šventiniu laikotarpiu“, – sakė V.Volungevičius.
Pasak I.Valaškaitės, Lietuvoje alkoholio vartojimas mažėja natūraliai ir galimai tam įtakos turi ne tik griežtos valdžios įvestos priemonės, bet ir tam tikras kultūrinis virsmas, kai vis daugiau žmonių sąmoningai mažina alkoholio vartojimą.
Pašnekovės teigimu, ne tik cigarečių, alkoholio ar kuro sektoriai tebeskendi šešėlyje, – jis dengia ir dalį maisto prekių sektoriaus. „Kalbėti reikėtų ne tik apie kontrabandą, bet ir prekių pirkimą be kvito. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje galioja net kiek didesnis pridėtinės vertės mokesčio tarifas – 23 proc. (Lietuvoje – 21 proc.), bet lenkai didžiąją dalį maisto produktų ir tų prekių, kurios sudaro didelę dalį vartotojo krepšelio, apmokestinę lengvatiniu pridėtinės vertės mokesčio tarifu“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad Lietuvai, siekiant kuo efektyviau mažinti šešėlį, reikėtų mažinti pridėtinės vertės mokestį.
Iššūkis – elektroninė komercija
Kova su kontrabanda, anot V.Volungevičiaus, yra sudėtingas procesas ir didėjant prekybos globalizacijai, jos srautams, muitų teisės aktų pažeidimai, nelegali prekyba įgauna intelektualesnes ir išradingesnes formas ir būdus. „Tai kelia grėsmę šalies ekonominiams interesams, nes nesumokami importo muitai ir mokesčiai, susigrąžinamas PVM už fiktyvų prekių eksportą, į apyvartą patenka draudžiamos ar ribojamos prekės, tad Lietuvos muitinė, kontroliuodama prekių judėjimą, turi nuolat tobulėti įsisavindama modernias muitinio tikrinimo priemones ir technologijas, informacijos valdymo technologijas, taikyti naujausius duomenų gavybos ir žinių valdymo metodus“, – kalbėjo jis.
Elektroninė komercija – tai dar viena sparčiai besiplečianti ekonominė veikla, reikalaujanti patogių ir greitų muitinės sprendimų. „Lietuvoje stebimas tarptautinių siuntų kiekio augimas, kuris yra susijęs su elektroninės prekybos populiarėjimu. Elektroninė prekyba kasmet sugeneruoja didelius kiekius muitinės prižiūrimų tarptautinių pašto siuntų. Artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES tokių siuntų skaičių dar labiau padidins“, – kalbėjo pašnekovas.
Situaciją, anot pašnekovo, padėtų pagerinti techninių priemonių, tokių kaip rentgeno aparatai, įrengimas, kuris šiuo metu nėra pakankamas. V.Volungevičius priminė, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti pasienio postams stiprinti, dalį papildomų resursų nukreipiant į lokalios rizikos vertinimą (fizinį tikrinimą), kartu būtina pasirūpinti konkurencingo atlyginimo ir socialinių garantijų užtikrinimu darbuotojams.
