Apie tai, remdamasis išsamesniais verslo, mokesčių ir kainų statistikos duomenimis, pranešė Lietuvos statistikos departamentas.
Palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu, realus BVP pokytis buvo neigiamas ir sudarė –0,3 proc., o palyginti su atitinkamu 2017 m. ketvirčiu BVP augo 2,9 proc.
Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos BVP augimas siekė atitinkamai 8,1 proc. ir 2,4 proc.
Vertinant gamybos metodu, 2018 m. trečiąjį ketvirtį neigiamam BVP pokyčiui didžiausią įtaką turėjo sumažėjusi žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių sukurta pridėtinė vertė.
Sumažėjusią pridėtinę vertę šioje veikloje lėmė prastesnis žemės ūkio augalų derlius, vertintas pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozę.
Teigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo išaugusi didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų ir statybos įmonių sukurta pridėtinė vertė.
Vertinant BVP išlaidų metodu, nustatyta, kad 2018 m. trečiąjį ketvirtį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos padidėjo 2,7 proc., valdžios sektoriaus išlaidos reikšmingai nesikeitė.
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas padidėjo 1,1 proc. Prekių ir paslaugų eksportas sumažėjo 0,3 proc., o importas – 0,7 proc.
2018 m. trijų ketvirčių BVP sudarė 33,1 mlrd. EUR to meto kainomis. Palyginti su 2017 m. trimis ketvirčiais, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 3,4 proc. (nepašalinus – 3,3 proc.).
Ekonominių vertinimų rodiklis
Ekonominių vertinimų rodiklis lapkritį buvo 5 ir, palyginti su spalio mėnesiu, sumažėjo 2 procentiniais punktais.
Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 6, pramonės – 4 procentiniais punktais.
Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu.
Prekybos ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai nepasikeitė.
Palyginti su 2017 m. lapkričio mėnesiu, ekonominių vertinimų rodiklis padidėjo 5 procentiniais punktais: paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis padidėjo 12, vartotojų ir prekybos – 5 procentiniais punktais. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu. Pramonės pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė.
Apklausų rezultatai
Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais.
Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė produkcijos gamybos prognozė: per artimiausius 3 mėn. produkcijos gamybą ketino didinti 21 proc. apklaustų įmonių vadovų, mažinti – 18 proc. (prieš mėnesį – atitinkamai 28 ir 15 proc.).
Šiek tiek suprastėjo ir gaminių eksporto prognozė: 19 proc. įmonių vadovų prognozavo eksporto augimą, 14 proc. – mažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 21 ir 13 proc.).
Darbuotojų skaičiaus didėjimą prognozavo 12 proc. apklaustų įmonių vadovų, dauguma (81 proc.) – darbuotojų skaičiaus keisti neketino.
Lapkričio mėn. 30 proc. respondentų teigė, kad produkcijos gamyba per praėjusius 3 mėn. padidėjo, 12 proc. – kad sumažėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 25 ir 20 proc.).
Gaminamos produkcijos paklausos vertinimas išliko panašus: dauguma (75 proc.) apklaustų įmonių vadovų atsakė, kad paklausa pakankama, 2 proc. – kad per didelė, 23 proc. – kad per maža (prieš mėnesį – atitinkamai 74, 2 ir 24 proc.).
Statybos pasitikėjimo rodiklis lapkričio mėn., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 1 procentiniu punktu. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė darbuotojų skaičiaus prognozė.
Lapkričio mėn. 6 proc. įmonių vadovų prognozavo, kad per artimiausius 3 mėn. darbuotojų skaičius didės, 26 proc. – kad mažės (prieš metus – atitinkamai 11 ir 28 proc.). Statybos darbų užsakymų prognozė panaši kaip ir prieš metus: daugiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 9 proc. apklaustų įmonių vadovų, 24 proc. – prognozavo, kad užsakymų mažės (prieš metus – atitinkamai 8 ir 23 proc.). Dauguma (77 proc.) respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos nesikeis, 18 proc. – kad didės.
Statybos darbų paklausos vertinimas panašus kaip ir prieš metus: 71 proc. vadovų paklausą vertino kaip pakankamą, 29 proc. – kaip blogą (prieš metus atitinkamai – 68 ir 31 proc.). Statybos darbų apimties tendencijos, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiek tiek pagerėjo: 24 proc. apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų padaugėjo, 7 proc. – nurodė, kad sumažėjo (prieš metus – atitinkamai 25 ir 11 proc.).
Mažmeninės prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., verslo tendencijos mažai keitėsi. Prekybos pasitikėjimo rodiklis buvo 10, t. y. liko toks pat kaip ir praėjusį mėnesį.
Lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., prekybos įmonių verslo padėtis beveik nesikeitė: 17 proc. įmonių vadovų teigė, kad jų verslo padėtis gerėjo, 3 proc. – kad blogėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 17 ir 4 proc.).
Tačiau verslo padėties prognozė artimiausiems mėnesiams buvo šiek tiek prastesnė nei praėjusį mėnesį: 22 proc. įmonių vadovų tikėjosi, kad per artimiausius mėnesius jų verslo padėtis gerės, 4 proc. prognozavo, kad blogės (spalio mėn. – atitinkamai 25 ir 4 proc.). Prekių įsigijimo prognozė geresnė nei praėjusį mėnesį: kad įsigys daugiau prekių teigė 30 proc. apklaustų įmonių, kad mažiau – 8 proc. (spalio mėn. – atitinkamai 26 ir 8 proc.).
Dauguma (81 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 16 proc. – numatė priimti naujų. 88 proc. respondentų prognozavo, kad parduodamų prekių kainos nesikeis, 10 proc. – kad didės.
Paslaugų sektoriaus įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. Tam įtakos turėjo padidėjusi teikiamų paslaugų paklausa: lapkričio mėn. 38 proc. respondentų nurodė, kad paklausa padidėjo, 8 proc. – kad sumažėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 34 ir 8 proc.).
Paslaugų įmonių verslo padėtis per pastaruosius 3 mėnesius beveik nesikeitė: lapkričio mėn. pagerėjimą nurodė 33 proc. įmonių vadovų, pablogėjimą – 5 proc. (prieš mėnesį – atitinkamai 32 ir 4 proc.). Lapkričio mėn., kaip ir spalio mėn., 34 proc. respondentų teigė, kad darbuotojų skaičius padidėjo, 16 proc. – kad sumažėjo.
Tačiau teikiamų paslaugų paklausos prognozė artimiausiems 3 mėnesiams buvo pesimistiškesnė: 40 proc. įmonių vadovų numatė paklausos didėjimą, 7 proc. – mažėjimą (spalio mėn. – atitinkamai 41 ir 7 proc.). Dauguma (61 proc.) respondentų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 31 proc. – planavo priimti naujų. Teikiamų paslaugų kainų didėjimą artimiausiu metu prognozavo 13 proc. apklaustų įmonių vadovų, mažėjimą – 2 proc.
