Apie tai, kad susiklostė ekstremali situacija, ir atliekų vežėjai, ir kiti šios rinkos dalyviai kartoja diena iš dienos. Bet Aplinkos ministerija iki šiol visus jų priekaištus peradresuodavo Aplinkos apsaugos departamentui. Taikos sutartis, nuo pavasario rašyta perrašyta daugybę kartų, iki šiol nėra pasirašyta.
Į įvairias asociacijas ir konfederacijas susibūrę verslininkai šiandien ir Seimo pirmininkui, ir Seimo Ekonomikos bei Aplinkos apsaugos komitetams, ir visoms Seimo frakcijoms prašymą inicijuoti parlamentinę atliekų tvarkymo sistemos kontrolę.
Prašo parlamentinės kontrolės
Atliekų tvarkymo sistemoje svarbią dalį sudaro pakuočių atliekos. Jeigu ši sistema tinkamai neveikia, kyla žalos gamtai, o kartu ir verslui, ir žmonėms grėsmė. Juk tai – aplinkosaugos abėcėlė. Tačiau būtent valdžia jos neišmoko.
„Šiuo metu pakuočių atliekų srityje yra kilusi suirutė, kurią sąlygojo galimai neteisėti atliekų tvarkytojos – bendrovės „Metrail“ veiksmai“, – parlamentarams primena verslininkai.
Dokumentai, patvirtinantys tai, kiek ir kaip per 2013-2015 metus buvo sutvarkytą pakuočių, yra panaikinti. Ir ši vis dar veliama situacija tampa nepakeliama našta verslui.
„Tačiau ir Aplinkos ministerija, ir jai pavaldus Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) vengia iš esmės spręsti pakuočių atliekų tvarkymo srityje susiklosčiusias problemas.
Apskritai šios aplinkosaugos institucijos ignoruoja galimas neigiamas atsiradusios krizės pasekmes – valstybės laukia atliekų tvarkymo sistemos griūtis.
Tai turės neatitaisomų padarinių ne tik gamintojams ir importuotojams, bet ir visai valstybei“, – rašoma prašyme.
Verslininkai – Lietuvos darbdavių konfederacija, asociacija „Investors' Forum“, Lietuvos verslo konfederacija ir kiti – prašo Seimo inicijuoti parlamentinę kontrolę – įpareigoti Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą nedelsiant spręsti susidariusią situaciją. O kartu pateikti atsakymus į klausimus, kurių verslininkai neįstengia sulaukti.
Vienas jų – ar ministerija yra įvertinusi atliekų sektoriui kilusias grėsmes ir kokių veiksmų planuoja imtis krizei suvaldyti?
Kitas – ar valstybė pajėgi perimti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą, jei „Žaliasis taškas“ bei „Pakuočių tvarkymo organizacija“ bankrutuos? Kiek tai kainuos ir apskritai ar yra tokiam atvejui parengtas veiksmų planas?
Verslas laukia atsakymo ir į klausimą, ar yra nustatyta „Metrail“ galimai neteisėtų veiksmų padaryta žala gamtai? Jei taip – kokia ji ir kas ją vertino?
Rūpi ir tai, kam ir kaip bus naudojamos lėšos – papildomai surinktas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis?
Dokumentai tapo beverčiai?
Prašyme primenama, kaip susiklostė visa ši situacija.
Viskas prasidėjo, kai daugiau nei 1800 gamintojų ir importuotojų, 2013-2015 metais pasinaudoję mokesčių lengvata, sužinojo, kad pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, gauti iš organizacijų „Žaliasis taškas“ ir „Pakuočių tvarkymo organizacija“, yra panaikinti. Tai buvo padaryta pernai gruodį. O juk būtent šie dokumentai suteikė teisę į mokesčių lengvatą.
Taip nutiko, kai Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (vėliau tapęs AAD), panaikino mintoms organizacijoms „Metrail“ išduotus dokumentus, įrodančius, kad 2013-2015 metais pakuotės buvo sutvarkytos.
Dėl šios priežasties šiemet AAD pradėjo mokestinius patikrinimus visų įmonių, nukentėjusių nuo „Metrail“. Ir ėmė reikalauti, kad šios sumokėtų mokesčius už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, iš viso – per 30 mln. eurų.
Dėl tokios situacijos ir verslininkai, ir organizacijos, ir atliekų tvarkytojai kreipėsi ir tebesikreipia į administracinius teismus – vyksta teisminiai ginčai ir dėl panaikintų dokumentų, ir dėl mokestinių patvirtinimų, ir kiti.
Pasak verslininkų, nors atliekų tvarkytojams licencijas išduoda , juos prižiūri ir kontroliuoja aplinkosaugos institucijos, nei iš ministerijos, nei iš AAD iki šiol nėra gauta jokios informacijos, kodėl nebuvo laiku nustatyti „Metrail“ pažeidimai ir kas atsakingas už netinkamą valstybės kontrolę.
Atvirkščiai, užuot pareikalavusios, kad tikrieji kaltininkai atlygintų galimai valstybės patirtą žalą už aplinkos teršimą pakuotėmis, valstybės institucijos tą žalą siekia išieškoti iš pareigas vykdžiusių gamintojų ir importuotojų.
Taikos sutarties nepasiekė
Nuo metų pradžios verslininkai, organizacijos ir valstybės institucijos derasi dėl taikos sutarties, kuri leistų išnarplioti vadinamąją „Metrail“ situaciją, bet iki šiol nėra pasiekta jokio kompromiso.
Nors aplinkosaugininkams buvo siūlomi įvairūs taikaus susitarimo tekstai bei pateikta detali informacija, kas nutiks, jei susitarti taikiai nepavyks, procesas yra vilkinamas. Institucijos pasiūlymams nepritaria, bet nepateikia ir savo alternatyvų.
Pasekmės, kurių geriau neignoruoti
Pasak verslininkų, kol ginčijamasi teismuose , gali kilti nebeištaisomų krizės pasekmių.
Gali prasidėti įmonių – gamintojų ir importuotojų bankrotai, o tai reiškia, kad sumažės darbo vietų ir kad mokestinės sumos už aplinkos taršą bus perkeltos „ant vartotojų pečių“, – jos bus įskaičiuotos į prekių kainą.
Kita grėsmė – pakuočių atliekų sistemos griūtis. Tokiu atveju organizacijos nebegalės vykdyti savo įsipareigojimų įmonėms – gamintojams ir importuotojams. Šie bus priversti mokėti neadekvačiai didelius mokesčius už aplinkos teršimą į valstybės biudžetą.
Maža to, net ir sumokėtas mokestis neužtikrins, kad pakuotės bus sutvarkytos. Mat valstybė nėra sukūrusi mechanizmo, kad šias atliekas galėtų sutvarkyti savo pajėgomis.
