Vakar Azijos biržų ekranuose indeksų kursai nusidažė raudonai. Tai buvo reakcija į vienos didžiausių šio regiono kompanijų „Huawei“ aukštos vadovės areštą. Ją Amerikos prašymu Vankuverio oro uoste sulaikė Kanados pareigūnai. Penktadienį turėtų paaiškėti, ar 46 metų moteris bus paleista už užstatą.
Negana to, Meng Wanzhou yra „Huawei“ įkūrėjo Ren Zhengfei duktė.
Šis 74 metų Kinijos verslininkas, kurio turtą „Forbes“ įvertino 3,3 mlrd. JAV dolerių (2,9 mlrd. eurų), Kinijos kariuomenėje dirbo technologijų inžinieriumi, nors ir neturėjo karinio laipsnio, o dėl tėvų praeities negalėjo tapti Komunistų partijos nariu.
Grįžęs į civilinį gyvenimą 1987 metais jis įsteigė „Huawei“.
Dabar Amerikos tarnybos tvirtina, kad ši kompanija pažeidė Amerikos paskelbtas sankcijas Iranui. JAV teisingumo ministerija dėl to tyrimą pradėjo dar balandžio mėnesį. Meng Wanzhou 2007 metais ėjo antrinės „Huawei“ įmonės „Skycom Tech“ valdybos pirmininko pareigas, o ši bendrovė Irane vykdė nemažai projektų.
Tačiau kol kas nepatikslinta, ar tai gali būti jai metamų kaltinimų priežastis.
Kita vertus, pati „Huawei“ yra ne Amerikos, o Kinijos kompanija.
Todėl nieko nuostabaus, kad Pekinas išsyk pareikalavo ją paleisti ir protestavo prieš tokį elgesį.
Vis dėlto Amerika jau senokai tvirtina, kad Kinija, padedant tokioms bendrovėms kaip „Huawei“, užsiima šnipinėjimu visame pasaulyje, taip pat savinasi Vakaruose sukurtas technologijas.
Ši Kinijos kompanija labiausiai žinoma dėl išmaniųjų telefonų, kurie pagal pardavimą dabar nusileidžia tiktai Pietų Korėjos „Samsung“, o amerikiečių „Apple“ – jau aplenktas.
Bet iš tiesų didžiausias „Huawei“ verslas yra mobiliojo ryšio tinklai ir jiems skirta įranga. Ši kompanija laikoma sparčiausiai 5G ryšio technologijas plėtojančia įmone visame pasaulyje.
Tiesa, kai kurios valstybės nusprendė atsisakyti jos paslaugų dėl tos pačios šnipinėjimo grėsmės. Neseniai Australija uždraudė kinams diegti šiame žemyne 5G ryšio technologijas, taip pat pasielgė Naujoji Zelandija, įrangos atsisakė ir vienas Didžiosios Britanijos ryšio operatorių.
Dar pavasarį Jungtinių Valstijų gynybos departamentas uždraudė karinėse bazėse naudoti ne tik „Huawei“ įrangą, bet ir telefonus. Tiesa, tik naujus – anksčiau įsigytais darbuotojai dar gali naudotis.
Atrodo, dabar Amerika dar didina spaudimą šiai bendrovei. O svertų Vašingtonas turi nemažai – tai įrodė šių metų pradžioje paskelbęs draudimą iš JAV išvežti kitai Kinijos technologijų kompanijai ZTE skirtus mikroprocesorius.
Šis valstybės valdomas koncernas buvo apkaltintas ryšiais su Iranu ir Šiaurės Korėja.
Net 80 tūkstančių darbuotojų turinti ZTE, kuri, kaip ir „Huawei“, yra įsikūrusi Šendženo mieste, buvo atsidūrusi ant prarajos, nes teko stabdyti gamybą.
Tik po Kinijos bei JAV prezidentų derybų ir pažado sumokėti milijardo dolerių (881 mln. eurų) baudą apribojimai buvo atšaukti.
Pekinas paskelbė, kad laikysis susitarimų
Nors Pekinas griežtai pasmerkė Meng Wanzhou sulaikymą, tuo pat metu paskelbė iš karto įgyvendinsiantis priemones, dėl kurių susitarta sudarius prekybos karo paliaubas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Praėjusį savaitgalį JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas sutarė per 90 dienų išspręsti visus prekybos ginčus ir atšaukti jau įvestus arba numatytus papildomus muitus.
„Kinija nedelsdama įgyvendins abiejų šalių pasiektą susitarimą dėl žemės ūkio produktų, energijos, automobilių ir kitų specifinių daiktų“, – teigė šios šalies Prekybos ministerijos atstovas Gao Fengas.
Baltieji rūmai pranešė, jog Kinija sutiko iš JAV įsigyti labai didelį žemės ūkio, energetikos, pramonės ir kitų produktų kiekį, kad būtų sumažintas prekybos atotrūkis. Taip pat kinai pradės pirkti produktus iš JAV ūkininkų.
Sutarta, kad abi šalys taip pat derėsis dėl struktūrinių pokyčių, susijusių su priverstiniu technologijų perdavimu, intelektinės nuosavybės apsauga, kibernetiniais įsibrovimais ir kibernetinėmis vagystėmis.
