Pasak ekonomisto, ES parama yra mažinama tada, kai šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą (t.y. atsižvelgiant į kainų lygio skirtumus) viršija 75 proc. ES vidurkio.
„Lietuvos BVP/gyventojui yra vos 46 proc. ES vidurkio, tačiau kadangi Lietuva yra pigi šalis (kainų lygis siekia vos 61 proc. ES vidurkio), tai mes neva galime nupirkti visko 1/0.61 = 1.61 karto daugiau nei vidutinis europietis, tad mūsų BVP/gyventojui pagal perkamosios galios paritetą yra ne 46 proc., o 75,5 proc. (na ir nesiseka... kai bandėme įsivesti eurą 2007 metais, buvome kiek per brangūs, o dabar – per pigūs). Tačiau įdomiausia šioje istorijoje yra tai, kodėl mes esame tokie pigūs, o konkrečiau – pigesni nei latviai (kuriems, priešingai nei Lietuvai, ES prama nemažės)?“, – rašo ekonomistas.
Jis pakomentavo, kokie kriterijai lemia, kad Lietuva yra „pigi“ šalis. Pasak jo:
1. Komunalinių paslaugų kainos (elektra, dujos, šildymas, vanduo ir t.t.) Lietuvoje yra net 27 proc. pigesnės. Čia reikia „padėkoti“ valdžiai dėl lengvatinio PVM tarifo šildymui pratęsimo „perpetum mobile“ ir mažiausias visoje ES elektros kainas...
2. Švietimo paslaugos. Kadangi tai yra viešoji paslauga neturinti rinkos kainų, tai Europos Komisija švietimo paslaugų kainas skaičiuoja pagal vidutinį šio sektoriaus darbo užmokestį, tad maži atlyginimai = pigi paslauga = pigi šalis = didelį BVP pagal perkamosios galios paritetą turinti šalis = mažiau ES paramos gausianti šalis (skamba kaip nesąmonė, bet tai tiesą). O dar įdomiau, kad maži atlyginimai didele dalimi yra dėl to, kad įsijautęs į ES paramos „įsisavinimą“ švietimo sektorius visai pamiršo atlyginimus... (kaip iš to anekdoto apie policininką: „o čia dar ir atlyginimą moka“?)
3. Kainos restoranuose ir viešbučiuose, kurios pradėjo beprotiškai kilti 2017-2018 metais, bet skirstant ES paramą buvo atsižvelgiama į senesnius 2016 metų duomenis
„Jei bent vienos iš šių trijų dedamųjų kainos būtų bent tokios, kokios yra Latvijoje, Lietuvos BVP pagal perkamosios galios paritetą nebūtų viršijęs 75% ribos, tad ES parama Lietuvai 2020-2027 metais nebūtų mažinama.
Kitaip tariant, prisivirėme košės...“, – reziumavo ekonomistas.
S.Skvernelis: „Tai yra vieno žmogaus nuomonė“
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis lakoniškai komentavo ekonomisto Žygimanto Maurico
paskelbtą spėjimą, kad Lietuva negaus apie pusės milijardo eurų ES paramos kitoje ilgametėje finansinėje perspektyvoje dėl per mažų švietimo sektoriaus atlyginimų ir per žemų komunalinių paslaugų kainų.
Premjero teigimu, ES paramos skirstymo principai kitokie, nei savo komentare teigia ekonomistas.
„Tai yra vieno žmogaus nuomonė tokia, bet paramos skirstymo principai yra šiek tiek kitokie. Diskutuoti galime. Kiekvienas savo nuomonę turi, ir ją gerbiame“, – žurnalistams penktadienio rytą Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.
Finansų ministerija: Ž.Maurico teiginiai yra kvestionuojami
Komentuoja Finansų ministerijos ES ir tarptautinių reikalų departamento direktorius Darius Trakelis.
„Skirstant Sanglaudos politikos lėšas formulėje didžiausią koeficientą turi BVP vienam gyventojui kriterijus, kuris yra paskaičiuotas perkamosios galios standartais ir palygintas su ES vidurkiu. Šalis, peržengusi 75 proc. ES vidurkio ribą yra traktuojama, kaip tarpinis regionas tarp mažiau ir labiau išsivysčiusių regionų, ir atitinkamai jai mažinamos ES sanglaudos politikos lėšos. Ši taisyklė yra nuo 1999 metų.
Visgi pagal dabartinį Europos Komisijos pasiūlymą, kad lėšos sumažėtų nebūtina peržengti 75 proc. ES vidurkio ribą. Pavyzdžiui, daugiausiai, t.y. -24 proc., lėšos yra mažinamos ne tik Lietuvai, bet ir Vengrijai, Čekijai, Maltai, Estijai, -23,3 proc. Lenkijai, o -21,7 proc. Slovakijai.
Iš šių šalių 75 proc. ribą peržengė tik Lietuva, Estija ir Slovakija, todėl teigti, kad lėšos Lietuvai mažėja vien dėl to, kad ji peržengė 75 proc. nėra tikslu. Net jeigu Lietuvos BVP vienam gyventojui būtų, pvz. 74 proc. ES vidurkio, pagal Europos Komisijos siūlomas paramos ribojimo taisykles, Lietuvai parama vis tiek mažėtų tais pačiais -24 proc. Taip pat svarbu ir tai, kad skirtingai nei teigia Ž. Mauricas, lėšos mažėja ir Latvijai, t.y. -13 proc.
Ekonomisto Ž. Maurico teiginys, kad Lietuva turėtų padidinti kainas, t.y. panaikinti lengvatas šildymui, didinti elektros kainas, tam, kad gautų pusę milijardo daugiau lėšų yra kvestionuotinas. Klausimas, ar verta didinti kainas, ką pajustų visi Lietuvos gyventojai, siekiant gauti daugiau ES paramos.
Visgi ko gero didesnį statistinį efektą Lietuvos BVP vienam gyventojui, lyginant su ES vidurkiu, augimui turėjo ne kainų lygis, o ženklus gyventojų skaičiaus mažėjimas. Nuo 2007 m. iki 2017 m. Lietuvos gyventojų sumažėjo daugiau kaip 12 proc. (-402 tūkst. gyventojų), taigi ši situacija turėjo didelę įtaką BVP vienam gyventojui rodiklio didėjimui.
Kalbant apie kainų lygio skirtumus tarp Lietuvos ir Latvijos, pažymėtina, kad Latvijos sostinėje Rygoje, kur stebimas didesnis kainų lygis, lyginant su likusia šalies teritorija, gyvena apie 33 proc. šalies gyventojų, kai tuo tarpu Lietuvos sostinėje Vilniuje gyvena tik apie 19 proc. Lietuvos gyventojų. Tai taip pat turi įtakos, lyginant vidutinę perkamąją galią Lietuvoje ir Latvijoje.
Derybose Lietuva siekia užsitikrinti laipsnišką lėšų mažinimą ir prašo skirstant lėšas atsižvelgti į ženklų Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimą, kas tikrai prisidėjo prie spartesnio BVP, skaičiuojant vienam gyventojui, didėjimo.
Taip pat siekdami tolygesnio lėšų paskirstymo ir palankesnių finansavimo taisyklių, siekiame lėšų skirstyme atspindėti Lietuvos padalijimą į du NUTS2 lygmens regionus – labiau išsivysčiusį Sostinės (kurio BVP/gyventojui siekia apie 109 proc. ES vidurkio) ir Vidurio Vakarų regioną (61 proc. ES vidurkio).
Pažymėtina, kad ES lygiu Lietuvos augimas yra laikomas konvergencijos sėkmės istorija, nes per dešimtmetį Lietuvos BVP išaugo 25 proc., t.y. nuo 50 proc. (2004 m.) iki 75 proc. (2014).“
