Lrytas.lt pasidomėjo, kaip šiuos – 2018-uosius – lygiai prieš metus vertino Lietuvos ekonomines apžvalgas ruošiantys ekspertai bei paklausė jų, kas, jų nuomone, buvo išpranašauta tiksliausiai ir kokiose srityse išankstinės prognozės visgi pakišo koją.
2018-tieji – pensininkų metai
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas praėjusiais metais pareiškė – taip gerai, kaip dabar, lietuviai negyveno jau 424 metus. Ekonomistas tikino, kad 2018-aisiais kainų augimas turėjo sulėtėti dėl ne tokių reikšmingų kaip pernai pokyčių akcizų politikoje bei santūresnių kertinių žaliavų kainų pokyčių tarptautinėse rinkose. Be to, esą kainų augime jau ir taip buvome pasiekę piką.
Paklaustas, kaip vertina tokias savo prognozes, ekonomistas teigė, kad kainų augimas iš tiesų sulėtėjo, o ir dėl gyvenimo kokybės savo žodžių neatsiima.
„Žmonės kartais nevertina tų pasiekimų, kuriuos turime. Per pastaruosius 5-6 metus darbo užmokestis išaugo beveik 50 proc., kaip ir BVP, tenkantis vienam gyventojui.
Tai labai aiškiai matosi dabar: anksčiau prieš šildymo sezoną pasirodydavo labai daug straipsnių, kas čia dabar bus ir šildymas atrodydavo kaip kažkoks nacionalinis baubas.
Šiemet daugiau straipsnių skaičiau apie tai, kaip rekordiškai daug lietuvių vyksta atostogauti į Turkiją“, – juokėsi Ž.Mauricas.
Jo teigimu, prekių (išskyrus maisto produktų) ir komunalinių paslaugų kainos praktiškai nekilo pastaruosius 3-4 metus, žmonių perkamoji galia stipriai augo, o vidurinės klasės atstovų, vertinant su Europos Sąjunga (ES), skaičius nuo 24-25 proc. išaugo iki 35 proc. per penkis metus.
„Mes turime daugiau nei trečdalį žmonių, kurie save gali įvardyti kaip vidurinės klasės atstovus. Gyvename labai panašiai, kaip vidutinis europietis“, – savo prieš metus išsakytus žodžius komentavo ekonomistas.
Taip pat 2017-ųjų pabaigoje Ž.Mauricas būsimus metus pavadino „pensininkų metais“, nes jų padėtis esą gerėja labiausiai lyginant su bet kuria kita socialine grupe Lietuvoje.
Ekonomistas tikino, kad šis pareiškimas buvo teisingas, nes pensijos didėjo bei didės ir kitąmet.
„Tikrai matomas ryškus proveržis po ilgų pensijos nedidėjimo metų. Pastebėjau, kad apskritai tarp protestuojančiųjų ar reiškiančių nepasitenkinimą, pavyzdžiui, mokytojų, pensininkų yra labai nedaug ir ne be priežasties – jų pajamos akivaizdžiai auga“, – sakė jis.
Tiesa, prieš metus vertindamas šių metų situaciją su minimalia mėnesio alga (MMA), Ž.Mauricas pabrėžė, kad šioje srityje reikėtų pasitempti, nes MMA 2018 m. jau bus didesnė net Rumunijoje. Darbo užmokestis „ant popieriaus“, ekonomisto skaičiavimais, turėjo augti 6 proc.
„Čia ne visai tiesa, nes nuo kitų metų ir mes, kaip rumunai, sujungsime „Sodros“ mokesčius ir tuomet Lietuvoje MMA, skaičiuojant popieriuje, bus didesnė net nei Estijoje.
Ne visai tiksliai prognozuota buvo ir dėl darbo užmokesčio augimo, nes augimas siekė apie 9 proc., t. y. gerokai daugiau, nei daugelis prognozavo. Visi tikėjomės, kad tas augimas bus nuosaikesnis, bet ta inercija, pasirodo, labai stipri“, – aiškino Ž.Mauricas.
„Daug kur pataikiau“, – savo 2018-ųjų ekonominių tendencijų vertinimą apibendrino jis.
Pajamos augo labiau nei tikėtąsi
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat gyrėsi taikliomis prognozėmis ir teigė, kad per daug konservatyvus buvo tik nuspėdamas atlyginimų augimą, kuris, anot jo, buvo didesnis, nei prognozuota metų pradžioje.
2017-ųjų pabaigoje T.Povilauskas skaičiavo, kad atlyginimai 2018-aisiais, neatskaičius mokesčių, didės 7 proc., tačiau vidutinis darbo užmokestis (VDU) visgi šoktelėjo 9,5 proc.
Ekonomistas prieš metus teigė, kad šiemet infliacija Lietuvoje išliks didesnė negu ES, tačiau jau nebebūsime pagal ją lyderiai regione ir užleisime vietą Latvijai ir Estijai. Taip pat jis tikino, kad makroekonominiu požiūriu gyventojų pajamos didės sparčiau negu kainos, tad žmonių perkamoji galia taip pat augs.
„Viskas (ką sakiau prieš metus, – aut.past.) yra ganėtinai arti lūkesčių: infliacija išties mažesnė negu prieš metus (vidutinė infliacija šiemet siekia 2,7 proc., lapkritį ji buvo 2,4 proc.) ir ji mažesnė negu Latvijoje, Estijoje. Žmonių perkamoji galia didėjo, nes pajamos augo sparčiau negu infliacija“, – komentavo savo pasisakymus T.Povilauskas.
„Kainos augo lėčiau nei pernai. Apskritai šiemet maisto produktų krepšelio kaina išlikusi ta pati, o gal net šiek tiek sumažėjusi. Maisto produktai yra nepabrangę, nebent miltai, nes grūdų kainos šiemet yra padidėjusios. Atpigo pieno produktai (apie 0,8 proc. per metus), mėsa, vaisiai“, – pridūrė ekonomistas.
Tiesa, praėjusių metų pabaigoje jis užsiminė, kad infliacija gali augti dėl didėsiančio degalų akcizo, kuris jų kainą, prognozuota, turėjo pakelti 2 euro centais.
Be to, 2017 m. T.Povilauskas užsiminė ir apie euro stiprėjimą kitų valiutų atžvilgiu. Euras tais metais buvo vidutiniškai 2 proc. stipresnis nei JAV doleris ir prognozės žadėjo, kad jis 2018 m. bus stipresnis jau 4 proc., tačiau šie metai buvo dar geresni nei skaičiuota – euras už JAV dolerį buvo stipresnis vidutiniškai 4,7 proc.
Neatitikimus lėmė netikėti veiksniai
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prieš metus prognozavo, kad 2018 m. Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės iki 3,5 procento, o viso pasaulio BVP augimas turėtų paspartėti iki 3,8 procento ir bus didžiausias per pastaruosius septynerius metus.
Kalbėdamas apie eksportą jis taip pat netryško optimizmu. Anot ekonomisto, šiemet eksporto augimas turėjo būti beveik dvigubai lėtesnis nei pernai, tačiau namų ūkių ir investicijų vartojimo augimas, teigta, išliks spartus.
„Vienam gyventojui tenkantis vartojimo augimas išliks stabilus, o jį skatins ne tik didėjantys atlyginimai, bet ir beveik 15 proc. išaugsianti vidutinė senatvės pensija.
Nors atlyginimų augimas kitais metais sulėtės iki 7 procentų, visgi jis išliks vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Atlyginimai Lietuvoje augs dvigubai daugiau nei kainos ir realų augančių atlyginimų poveikį pajus vis didesnė dalis dirbančiųjų“, – lygiai prieš metus skaičiavo N.Mačiulis.
Jau įsibėgėjus 2018 m. ekonomistas iki 3,3 proc. padidino 2018 metų infliacijos prognozę. Tam, jo teigimu, daugiausiai įtakos turėjo pabrangusi nafta bei toliau dėl didėjančių darbo sąnaudų sparčiai brangusios paslaugos.
Paklaustas, kaip vertina tuometines savo prognozes apie 2018-uosius, ekonomistas džiaugėsi, kad „beveik visos jos – kaip pirštu į akį“.
„Visos prognozės pasiteisino, BVP tiek ir augo, kaip sakyta. Atlyginimai augo sparčiau nei prognozavome – nesitikėjau, kad taip sparčiai mažės atlyginimai vokeliuose, kas pakėlė oficialų darbo užmokestį.
Vidutinis kainų pokytis buvo šiek tiek mažesnis nei prognozavome – daugiausiai dėl to, kad, nepaisant spartaus atlyginimų augimo, paslaugų brangimas neįsibėgėjo“, – aiškino N.Mačiulis.
