Dirbo ir Lenkijoje, ir Vokietijoje
Iš Poltavos į Lietuvą daugiau kaip prieš metus atvykęs ukrainietis Vladimiras kadaise vadovavo įmonei Ukrainoje. Gimtinėje jo atlyginimas tesiekė apie 200 eurų. Vyriškis neslėpė, kad už tokius pinigus išlaikyti keturių asmenų šeimos neįmanoma.
Prieš atvykdamas į Lietuvą ir įsidarbindamas vilkiko vairuotoju Vladimiras padirbėjo ir Lenkijoje, ir Vokietijoje. Pastarojoje šalyje jis būtų užsilikęs ilgiau, tačiau negalėjo gauti darbo vizos.
„Jei tik būtų menkiausia galimybė, iš visų šalių rinkčiausi Vokietiją. Ir Lenkijoje, ir Lietuvoje darbdaviai į mus nežiūri rimtai. Jiems mes – tik vergai. Pigi darbo jėga“, – prieš kurį laiką „Lietuvos ryto“ žurnalistams pasakodamas apie vergiškas darbo sąlygas vienoje iš Lietuvos transporto bendrovių atviravo Vladimiras.
Panašu, kad tokia galimybė, apie kurią svajoja daugelis ukrainiečių, jau atsirado. Ateinančių metų pradžioje Vokietija ketina plačiau atverti savo darbo rinką darbuotojams ne iš Europos Sąjungos šalių.
Remiantis bendrovės „Work Service“ atliktu tyrimu, vien iš Lenkijos ten gali išvykti net 59 proc. ukrainiečių.
Tvyro neviltis
Nevilties nuotaikos tvyro Lenkijos darbo rinkoje. Lenkai pripažįsta, kad jų šaliai pasekmės būtų dramatiškos. Lenkijos socialinio draudimo įstaigos (lenk. Zakład Ubezpieczeń Społecznych – ZUS) duomenimis, 2018 metų trečiąjį ketvirtį šalyje dirbančių užsieniečių, iš kurių atlyginimų buvo išskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (t.y., teisėtai dirbančių Lenkijoje) skaičius išaugo iki daugiau kaip 569 tūkst. žmonių.
Daugumą iš to skaičiaus sudaro ukrainiečiai – net 426 tūkstančiai. Dar reikėtų pridėti ukrainiečius, kurie dirba nelegaliai.
Vokietijos vyriausybės priimtas įstatymo projektas sumažina kliūtis atvykti imigrantams ne iš Europos Sąjungos šalių (įskaitant ukrainiečius), bet ne tiek, kiek tikėjosi kai kurie Vokietijos darbdaviai. Susirasti darbąVokietijoje bus lengviau visų pirma aukštąjį išsilavinimą ir konkrečią specialybę turintiems žmonėms.
Vokiečiai suvienodino kvalifikuoto darbuotojo apibrėžimą, supaprastino reikalavimus darbo ieškantiems, kalbą mokantiemas kvalifikuotiems specialistams, kurie gali išsilaikyti, kol ieško darbo. Supaprastintos taip pat ir imigracijos procedūros.
Be to, Vokietijos federalinė vyriausybė planuoja patobulinti administracines procedūras, pvz., vizų išdavimo, diplomų pripažinimo lygiateisiais. Parama imigracijai taip pat turi būti teikiama reklamine veikla.
Taisyklių pakeitimai įsigalios ne iš karto. Įstatymas, kuris numato, kad imigrantai, galintys patys išsilaikyti iš darbo užmokesčio ir yra gerai integravęsi, turės teisę gyventi šalyje 30 mėnesių (po to, kai išdirbs 18 mėnesių visu etatu numatytą skaičių valandų), įsigalios nuo 2020 metų sausio 1 dienos ir galios 2,5 metų.
Vokietijos įstatymų pakeitimus teigiamai įvertino valdančiosios daugumos partijos – Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir Socialdemokratų partija (SPD). Vokietijos integracijos ir migracijos fondo ekspertų taryba taip pat palankiai įvertino projektą, kaip ir Bažnyčios – katalikų ir evangelikų liuteronų.
Profesinių sąjungų veikėjai dėl to išreiškė susirūpinimą. Vokietijos profesinių sąjungų asociacija (DGB) pareiškė, kad dabartinis projektas skatina darbo užmokesčio „dempingą“ ir ekonominį imigrantų išnaudojimą.
Geros naujienos Lenkijos darbdaviams?
„Mažesni nei tikėtasi pokyčiai Vokietijos darbo rinkoje yra gera žinia Lenkijos rinkai ir šalies BVP. Daugumai Ukrainos piliečių legaliai įsidarbinti pas kaimynus Vakaruose ir toliau bus sunku. Nepaisant to, prognozuojame, kad iš Lenkijos gali išvykti nuo 200 iki 250 tūkst. darbininkų iš Ukrainos.
Žinoma, lengviausia susirasti darbą atitinkamą kvalifikaciją turinčiam žmogui ne iš ES šalies, tačiau šis Vokietijos vyriausybės žingsnis gali paskatinti išvykti iš Lenkijos ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojus, ypač dirbančius šešėlinės ekonomikos sektoriuose, kaip antai: statybų, žemės ūkio ir sodininkystės. Taip pat turime prisiminti, kad prisivilioti darbuotojų iš Ukrainos visą laiką siekia čekai, vengrai ir slovakai“, – sako kompanijos „Personnel Service“ valdybos pirmininkas ir darbo rinkos ekspertas Krzysztofas Inglotas.
Pasak ekspertų, Vokietijos vyriausybės žingsnis reiškia, kad Lenkija turi kuo greičiau imtis papildomų priemonių, skatindama ukrainiečius atvykti į šalį ir pasilikti čia ilgiau. Kompanijos „Personnel Service“ (ji specializuojasi ukrainiečių verbavime ir įdarbinime Lenkijoje atsižvelgiant į darbdavių poreikius) duomenys rodo, kad du trečdaliai Lenkijos darbdavių norėtų, kad ukrainiečiai galėtų legaliai gyventi Lenkijoje ilgiau nei šešis mėnesius – net pusantrų metų. Trys iš keturių Lenkijoje dirbančių ukrainiečių norėtų to paties.
