110 eurų. Tokia vidutinė suma, kurią lietuviai nusiteikę atseikėti dovanoms per didžiąsias metų šventes.
Pernai šių išlaidų vidurkis buvo 93 eurai, o prieš įvedant eurą, 2014-ųjų pabaigoje, – 63 eurai.
Pagal „Baltijos tyrimų“ apklausas, kurios rengiamos nuo 1999-ųjų, mažiausiai dovanoms Lietuvos gyventojai ketino skirti 2000–2001 metais – po 36–37 eurus.
Sumos – skirtingos
Daugiau nei 100 eurų dovanoms pasiryžę išleisti per ketvirtadalį apklaustųjų.
30–49 metų žmonės tam turėtų skirti vidutiniškai po 142 eurus, respondentai, turintys aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą, – po 138 eurus, asmenys, savo šeimos pajamas vertinantys kaip dideles, – po 154 eurus, vadovai – po 204 eurus, specialistai ir tarnautojai – po 143 eurus.
Kaip ir prieš metus, trečdalis gyventojų dovanoms ketino skirti nuo 50 iki 100 eurų, o dar ketvirtadalis – mažiau nei 50 eurų.
Mažiausiai išlaidauti nusiteikę besimokantys jauni žmonės, pensininkai, taip pat respondentai, gaunantys gana menkas šeimos pajamas (iki 600 eurų) per mėnesį.
Tačiau per metus nuo 5 iki 3 procentų sumažėjo žmonių, apskritai neketinančių pirkti dovanų per Kalėdų ir Naujųjų metų šventes. Dažniausiai tai buvo bedarbiai, besimokantis jaunimas, kaimo gyventojai.
Lėmė ūgtelėjusios pajamos
Didesnes sumas, numatytas dovanoms, aišku, lėmė ir didėjančios pajamos. Per pastaruosius ketverius metus jos pralenkė didžiausias iki ekonominės krizės buvusias pajamas 2007–2008 m.
Antai 2014-ųjų lapkričio pabaigoje vidutinės namų ūkio pajamos per mėnesį buvo 704 eurai, vidutinės pajamos vienam šeimos nariui – 291 euras, o šiemet rudenį – atitinkamai 1017 ir 436 eurai.
Didžiausios gyventojų pajamos yra penkiuose šalies didmiesčiuose. Čia vidutinės vieno namų ūkio pajamos per mėnesį – apie 1170 eurų, o pajamos vienam šeimos nariui – maždaug 525 eurai.
Mažesniuose miestuose šie skaičiai yra atitinkamai 1010 ir 425 eurai, o kaimuose – maždaug 870 ir 350 eurų.
Įpročiai nesikeičia
Užtat daugumos lietuvių įpročiai sutikti Naujuosius metus jau daug metų išlieka stabilūs.
Maždaug keturi iš dešimties 15 metų ir vyresnių šalies gyventojų 2019-uosius ketino sutikti savo namuose – su šeima, vieni arba su svečiais.
Švęsti namuose labiau buvo nusiteikusios moterys, vyresni nei 50 metų žmonės (48 proc.), kaimo gyventojai (41 proc.), gaunantieji mažiausias (iki 600 eurų) šeimos pajamas (57 proc.), pensininkai (58 proc.).
Septintadalis apklaustųjų Naujuosius metus žadėjo sutikti svečiuose su draugais ar giminaičiais.
Kaip ir prieš metus, apie dešimtadalį šalies gyventojų planavo švęsti aktyviau – miesto gatvėse ar aikštėse, restorane arba kavinėje.
Nedaug žmonių ketino 2019-uosius sutikti užsienyje (2 proc.) ar gamtoje (1 proc.).
Tiesa, trečdalis apklaustų gyventojų (apklausa buvo atliekama lapkričio 9–26 dienomis) dar buvo neapsisprendę, kur ir kaip švęs Naujuosius metus.
Skelbiant šiuos apklausos duomenis nuoroda į „Lietuvos rytą“ būtina.
