„Darbdavio svarbiausia tikslas – kad iš atostogų jo pavaldiniai grįžtų pailsėję ir kupini jėgų. To reikia naujiems iššūkiams įveikti, naujoms idėjoms ir darbams.
Tačiau dažnai taip nutinka, kad prireikia net poros savaičių, kol pavaldiniai atsigauna po švenčių, ir menko darbo efektyvumo laikas ilgokai užsitęsia. Taip prašvaistoma pusė sausio, užuot veiksmingai padirbėjusr“, – sakė Ž.Mauricas.
Be to, dauguma žmonių, ekonomisto pastebėjimu, šventines atostogas praleidžia namuose, todėl ir pačios atostogos ne visada būna veiksmingos.
„Žmonės laisvų dienų neišnaudoja efektyviam poilsiui, atvirkščiai – grįžta į darbą labiau suirzę. Nes lauke tamsu, šalta, viskas brangu, o pinigai jau išleisti“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis užsiminė, kad tokios šventės, kai tiek daug darbuotojų vienu metu pasiima atostogas, ir ekonomine prasme yra neefektyvios.
„Tokiu metu labai pabrangsta paslaugos, ypač apgyvendinimo, užsikemša visi paslaugų sektoriaus kanalai. Kadangi Kalėdos ir Naujieji metai yra pasaulinės reikšmės šventės, vykti į užsienį yra labai brangu. Kartais pasitaiko, kad net fiziškai nebebūna, kur apsistoti, o viešbučiuose Naujųjų metų naktis kainuoja net 10 kartų brangiau, nei įprastinė.
Jei žmonės ir ilgesniam laikotarpiui išvažiuoja į svečias šalis kultūriniam turizmui, tai sunkiai įperkama. Nes jiems tenka konkuruoti ir su vakarų europiečiais, kurių perkamoji galia yra didesnė“, – sakė Ž. Mauricas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad visos ES šalys švenčia Kalėdas, tačiau skirtingą dienų skaičių. 3 šalys turi tik vieną šventinę dieną – gruodžio 25 d., 9 šalys – tris šventines dienas, gruodžio 24-26 d., o 16 šalių – dvi šventines dienas, gruodžio 25-26 d.
Lietuvoje šiemet po savaitgalio yra trys nedarbo dienos – Kūčių pirmadienis ir Kalėdos: antradienis bei trečiadienis.
