2018 m. rugsėjį Lietuvos ir Lenkijos susisiekimo ministrai susitarė dėl unikalaus dalyko. Pasirašytas protokolas, kuriuo nuspręsta magistralėje „Via Baltica“ bandyti inovatyvias transporto sistemas, tarp kurių – ir savavaldžiai automobiliai.
Šio ketinimų protokolo tikslas – turėti transporto koridorių, kuriame būtų galima testuoti sąveiką su aplinka palaikančius autonominio vairavimo automobilius, pritraukti jų gamintojus, intelektinių transporto sistemų diegėjus, spartinti 5G technologijos diegimą. Tai leistų Lietuvai ir Lenkijai aktyviau ieškoti ir pritraukti tokių automobilių testuotojų ir gamintojų. Tikimasi, kad tokiai veiklai būtų galima gauti ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės fondo (anglų k. – CEF) investicijų.
„Kaimynines šalis Lietuvą ir Lenkiją sieja ne tik bendra transporto infrastruktūra, bet ir bendras pažangos bei inovacijų siekis. Pasirašytas ketinimų protokolas – naujas svarbus šalių bendradarbiavimo žingsnis. Tikiuosi, kad šalis jungianti magistralė „Via Baltica“ taps palankia terpe bendradarbiauti, keistis naujausiomis žiniomis ir patirtimi, o geroji praktika galės būti pritaikyta ir kitų Baltijos šalių kelių tinklui tobulinti“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
„Via Baltica“ – svarbiausia per Lietuvą einanti tarptautinė magistralė šiaurės ir pietų kryptimis, reikšminga susisiekimui su Baltijos ir kitomis Europos šalimis. Šis kelias svarbus Lietuvos ir Lenkijos piliečiams, ypač pasienio gyventojams, dažnai keliaujantiems į kaimyninę šalį.
Numatoma, kad 2022 m. visa magistralės dalis nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno jau bus keturių eismo juostų ir atitiks automagistralės reikalavimus, todėl tikėtina, jog tuomet dar labiau išaugs eismo srautai, padidės kelio pralaidumas ir – tai labai svarbu – eismo sauga. Padidėjęs kelionių skaičius tiek į Lietuvą, tiek į Lenkiją leis plėtotis kultūros ir ekonominiams ryšiams.
„Magistralę „Via Baltica“ norime paversti Baltijos regiono transporto inovacijų bandymo ir taikymo platforma. Pavyzdžiui, siekiame, kad vairuotojai, vykstantys iš Lenkijos į Lietuvą, laiku būtų informuoti apie eismo sutrikimus, avarijas, kelininkų darbus, oro sąlygas, alternatyvius maršrutus.
Tam reikalinga informacija jau yra prieinama kiekvienoje šalyje, bet būtina sukurti sklandų keitimąsi duomenimis tarp valstybių“, – paaiškino Lietuvos susisiekimo ministerija.
Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo susisiekimo srityje pavyzdžių yra ir daugiau.
Du svarbiausi ir reikšmingiausi projektai – tai geležinkelių infrastruktūros projektas „Rail Baltica“, pastaraisiais metais labai sparčiai ir sėkmingai įgyvendinamas remiantis intensyviais ir konstruktyviais santykiais su kaimyninėmis valstybėmis, taip pat Europos Sąjungos iniciatyva plėtojamas Baltijos funkcinio oro erdvės bloko (FAB) projektas.
„Įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ Lenkijos vaidmuo išskirtinai svarbus, nes tai visų mūsų Baltijos valstybių vartai į Europą, nuo šios valstybės pozityvaus požiūrio į projektą priklausys, kada europinės vėžės geležinkelio linija pasieksime Vakarų Europą ir kokiu greičiu vešime keleivius ir krovinius“, – tikino Lietuvos susisiekimo ministerija.
Siekdamos užtikrinti saugų, efektyvų ir ekonomišką oro erdvės naudojimą Lietuva ir Lenkija bendradarbiauja nuo 2004 m., o 2012 m. pabaigoje abi valstybės ratifikavo susitarimą dėl Baltijos FAB įsteigimo.
Pradėjus veikti Baltijos FAB tikimasi patobulinti esamus skrydžių saugos standartus, padidinti oro eismo efektyvumą regione, pasiekti optimalų oro erdvės pralaidumą ir kiek įmanoma sumažinti skrydžių vėlavimą.
„Infrastruktūros projektų įgyvendinimas yra ne metais, o dešimtmečiais matuojamas procesas, todėl ateityje numatomas glaudus Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas įgyvendinant ir kelių infrastruktūros projektus „Via Baltica“ bei „Via Carpatia“. Gavus ES investicijų pastarajam, atsiras galimybė tris jūras – Baltijos, Juodąją ir Egėjo – sujungti kelių transporto koridoriais, kuriais bus saugu vykdyti tarptautinius keleivinių ir krovinių vežimus“, – tvirtino Susisiekimo ministerija.
„Projektas dalinai finansuojamas pagal Lenkijos Respublikos Senato globos programą Polonijai ir lenkams užsienyje“
