2016 metais pasipiktinęs spūstimis Los Andžele milijardierius įsteigė bendrovę „Boring Company“, kuri turėtų padėti įkūnyti jo idėją – tunelinį transportą.
Užvakar jis pristatė maždaug mylios (apie pusantro kilometro) tunelį, kuriuo pralėkė modifikuotas elektromobilis „Tesla Model X“, kurį gamina irgi šiam verslininkui priklausanti kompanija.
Nors verslininkas tikino, kad čia bus galima pasiekti 240 kilometrų per valandą, per bandymus apsiribota 64 kilometrų per valandą greičiu.
Nors kai viršuje esančiose gatvėse lėtai slenka šimtai automobilių, ir tai jau yra labai daug.
„Spūstys yra sielos nuodai“, – paskelbė E.Muskas. Anot jo, įrengus tokių tunelių sistemą, specialiu liftu nuleistam automobiliui būtų pritaisomi horizontalius traukinio riedmenis primenantys ratai, o tuomet jis galėtų lėkti, kur tik vairuotojas užsigeidžia.
Beje, patys automobiliai, E.Musko tvirtinimu, galės būti nebūtinai „Tesla“, bet būtinai varomi elektra. Mat priešingu atveju tuneliai prisipildytų išmetamųjų dujų.
E.Musko vizijos gerokai pranoksta realybę, mat jo verslo imperija ėmėsi ir „Hyperloop“ pakrikštyto projekto. Pagal jį, specialiuose požeminiuose ar virš žemės iškilusiuose tuneliuose turėtų judėti specialios kapsulės su keleiviais. Greitis galėtų būti sunkiai suvokiamas protu – net iki 960 kilometrų per valandą.
Panašių projektų jau ėmėsi ir kitos kompanijos, jie vykdomi netgi Kinijoje. Tačiau kol kas niekur nėra įrengta net bandymams skirta trasa.
Užtat bent su miesto spūstimis E.Muskas nusprendė susidoroti. Žinoma, tai – tik pradžia.
Be to, bandymams skirtas tunelis driekiasi po kitos E.Muskui priklausančios bendrovės „Space X“ būstine. Ši vieta Los Andželo pakraštyje pasirinkta dėl to, kad aplinkui gyvena palyginti nedaug žmonių. Buvo ketinama panašų tunelį statyti kur kas labiau apgyvendintoje teritorijoje, tačiau planai žlugo dėl vietos bendruomenės pasipriešinimo.
Abejonių sukėlė ir projekto sąnaudos. Anksčiau „Boring Company“ tvirtino, kad mylios ilgio tunelis gali kainuoti net iki milijardo dolerių (881 mln. eurų). Tačiau pats E.Muskas pareiškė, kad bandomasis projektas atsiėjo vos 10 mln. dolerių (8,81 mln. eurų).
Viena vertus, tai – tik prototipas. Tačiau žiniasklaida pažymėjo, kad milijardierius nusprendė užsiimti kryžminiu finansavimu, – be raketas gaminančios „Space X“ stebėtojų tarybos leidimo buvo naudojama pastarajai kompanijai priklausanti gręžimo įranga, taip pat darbavosi „Space X“ įdarbinti žmonės. (AP, „Manager-Magazin.de“, LR)
