Besibaigiant praėjusiems metams, per G20 suvažiavimą Buenos Airėse (Argentina) D.Trumpas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu susitarė dėl 90 dienų paliaubų, per kurias nebus įvesti nauji muitai.
Nepaisant to, ekonomistai „ugnies nutraukimą“ vertina tik kaip tylą prieš audrą.
Priminsime, kad pirmąjį šūvį prekybos kare praėjusią liepą paleido JAV, įvedusios 25 proc. muitą 818-ai iš Kinijos įvežamų prekių. Kinija atsakė tuo pačiu.
Rugsėjį JAV ėmė taikyti 10 proc. muitus iš Kinijos įvežamoms prekėms, kurių bendra vertė – 200 mlrd. JAV dolerių. Kinai atsakė 5-10 proc. muitais prekėms, kurių vertė – 60 mlrd. JAV dolerių.
Po tokių Kinijos veiksmų JAV vadovas sutiko nuo sausio 25 proc. nedidinti muitų kiniškoms prekėms, kurių vertė – 200 mlrd. JAV dolerių. Vis dėlto iki konkrečių susitarimų toli, rašo gazeta.ru.
JAV pernai jau laimėjo prekybos karus prieš ES, Kanadą ir Meksiką. Tąsyk JAV įvedė atitinkamai 25 proc. ir 10 proc. muitus plieno ir aliuminio produkcijai. JAV priešininkai kapituliavo.
Vis dėlto D.Trumpas nesiruošia atsisakyti protekcionizmo politikos, o ginče su Kinija pralaimėjusiuoju gali tapti bet kas, įskaitant ir ES.
JAV prekybos rūmai perspėja – dviejų gigantų konfliktas išvirs į globalų prekybos karą. „Vašingtono importui taikomi tarifai kelia rimtą pavojų, kuris ateityje gali sukelti pasaulinį prekybos karą“, – nurodoma žinybos pranešime.
Negana to, kad prekybos karas stabdo pasaulio ekonomikos augimą, jis dar ir kelia pavojų, kad bus visiškai sutrikdytas Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) darbas. Kaip pastebi naujienų agentūra „Bloomberg“, JAV ir Kinija tarifus įteisina vidaus įstatymais, o pasaulinio prekybos organo galimybės tarpininkauti šiomis sąlygomis faktiškai eliminuojamos.
PPO jau skambina pavojaus varpais: „Pastaruoju metu dalis su prekyba susijusių indikatorių ėmė prastėti. Ir visa tai vyksta tuo momentu, kai pasaulio ekonomika po finansinės krizės galiausiai pradėjo tvariai augti, ir kai bet koks neapibrėžtumas, siejamas su didėjančiais prekybos ribojimais, gali kelti pavojų ekonomikos atsitiesimui“.
Juodžiausias scenarijus
JAV ir Kinija – didžiausios pasaulio ekonomikos, stambiausios rinkos, esančios globalios tiekimo grandinės centre. Jei juodvi nuspręs, kad derybos – netinkamas kelias, prasidės šaltasis karas.
Tarifų sukeltų barjerų didinimas nebeleis kinų verslui vystytis JAV ir atvirkščiai. Aukšti tarifai ir taip jau dabar didina tiekėjų, gamintojų, prekiautojų mažmena ir vartotojų išlaidas. Toks procesas užsitęs.
Blogiausiu atveju, gamybos apimtys ir rentabilumas susitrauks, todėl teks mažinti ir darbo vietų.
Totalus prekybos karas gali išprovokuoti naują globalų nuosmukį. Ir nors šis scenarijus kol kas menkai tikėtinas, tačiau „China Briefing“ pažymi, kad D.Trumpas pagarsėjęs savo nenuspėjamais veiksmais, o Kinija ruošiasi blogiausiam – tolesniam tarifų didinimui.
Dėl prekybos karo tarp JAV ir Kinijos Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau turėjo sumažinti tarptautinės ekonomikos augimo prognozę nuo 3,9 iki 3,7 procento. Labiausiai nukentėjo Azija. Jos ūkio augimo prognozės sumažintos nuo 6,6 iki 5,4 procento.
TVF vadovė Christine Lagarde įspėjo: jei muitai ir toliau bus didinami, pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) iki 2020-ųjų neteks 0,75 procento.
Tačiau, kaip rašo britų dienraštis „The Guardian“, juodasis scenarijus vis dėlto gali tapti realybe, nes Kinija nepajėgs įgyvendinti JAV reikalavimų. O būtent – panaikinti prekybos tarp dviejų šalių disbalansą, kuris, Vašingtono vertinimu, sudaro 500 mlrd. JAV dolerių Kinijos naudai.
Prekybos karas taps dar lėtesnio Kinijos augimo priežastimi. Tai turės šalutinį poveikį kitoms valstybėms, ypač – žaliavų eksportuotojoms.
Antroji pagal galingumą pasaulio ekonomika jau lėtina apsukas. Kinijos BVP trečiąjį praėjusių metų ketvirtį augo 6,5 procento. Tai – prasčiausias rodiklis nuo 2009 m. pirmojo ketvirčio, kai pasaulyje siautėjo finansų krizė. TVF tikisi, kad 2018 m. Kinijos ekonomika augo 6,6 procento.
JAV prekybos karo padariniai kol kas nėra tokie skaudūs. Rugsėjį kasmėnesinis prekybos deficitas siekė 54 mlrd. JAV dolerių. Daugelis prognozių JAV žada 2,9 proc. augimą 2018-aisiais ir 2,1 proc. augimą 2020 metais.
JAV save priešpastato visai globaliai prekybos sistemai, tačiau tai patiems amerikiečiams neduoda jokios naudos.
„Turint omenyje, kad dabar JAV ekonomika dirba pilnu pajėgumu, vidinių resursų, kuo būtų galima pakeisti importą iš Kinijos, nėra. Tai reiškia, kad importuojamų prekių vertė iš esmės guls ant amerikiečių vartotojų ir importuotojų pečių. Dėl to augs infliacija ir palūkanų normos, tačiau dėl to ekonominis aktyvumas Kinijoje nesumažės, tad kinams mažinti darbuotojų skaičiaus neteks“, – komentavo Honkonge veikiančios tyrimų kompanijos „Gavekal Dragonomics“ vyriausiasis ekonomistas Anatole'as Kaletsky.
Karo pranašai
Stipriai viltis gerų pasekmių nėra dėl ko. Anot verslo laikraščio „The Wall Street Journal“, iš JAV pusės derybose dalyvauja teisininkas Robertas Lighthizeris, kuris kritikuoja Pekiną ir myga taikyti dar didesnius muitus.
„Artimiausiais mėnesiais galima tikėtis viešo santykių atšalimo, tačiau už kulisų abi biurokratinės sistemos ves kietą diskusiją. Prekybos karas dar toli gražu nesibaigęs“, – „Financial Times“ teigė Kinijos specialistė iš analizės centro „Center for a New American Secirity“ Abigail Grace.
Vis dėlto 10 proc. muitų tarifai galioja jau nuo rugsėjo, tačiau nuo to meto derybose nematyti jokio akivaizdaus progreso.
D.Trumpas žadėjo sumažinti prekybos disbalansą ir priversti Kiniją atverti savo rinką daugeliui amerikietiškų prekių. Vis dėlto tarifai kol kas tik atnešė nuostolių JAV kompanijoms ir pakėlė kainas.
Ir taip spaudimą jaučianti akcijų rinka sugrius, jei tik amerikiečių lyderis vis dėlto nustatys 25 proc. muitų tarifus.
O Xi Jinpingas lauks, ar D.Trumpas išdrįs pakelti tarifus žinodamas, kad tai smogs JAV ekonomikai. Be to, kinų lyderis prisilaiko ekonominio modelio, kuris remiasi valstybės subsidijomis stambioms kompanijoms. Jei atsisakytų šio modelio, Kinijai reikėtų pratintis prie naujo, o tai daugelis analitikų laiko praktiškai neįmanomu. Turint tai omenyje, Buenos Airėse pasiektos paliaubos neįtikina.
Kuo viskas besibaigtų, tyrimų bendrovės „Capital Economics“ vyriausiais ekonomistas Neilas Shearingas, kalbėdamas NBC televizijai, teigė, jog pasauliniame prekybos kare laimėtojų nebus ir visos šalys, palyginti su status Quo, atsidurs blogesnėje padėtyje.
Pasekmės matomos jau dabar: Kinijoje ir JAV išaugusios kainos, sumenkusi perkamoji galia, didelės gamybos išlaidos, padidėjęs finansų rinkų nestabilumas. Visa tai neišvengiamai išplis į kitas šalis. Jei kovo mėnesį Kinija ir JAV vėl ims atvirai kariauti, galimas toks ekonominis konfliktas, kokio istorijoje dar nėra buvę ir kurio pasekmių numanyti neįmanoma.
