Pirkti būstą ar statytis namą greta TVOU esančiuose Salininkuose ar gretimose gyvenvietėse žmones skatino ir žemesnės nekilnojamojo turto kainos, ir geras susisiekimas su Vilniaus centru. O ir savivaldybė išduoda tokius leidimus.
Akivaizdu, jog šie argumentai nugalėdavo ir gyventojai tiesiog pamiršdavo, kad jų būsimas būstas – prie jau seniai čia įsikūrusio oro uosto lėktuvų kilimo ir leidimosi tako.
Plėtėsi ir gyvenvietė
Pirmasis Vilniaus oro uosto terminalas, kuris iki šių dienų neišliko, dabartinėje oro uosto teritorijoje buvo pastatytas 1932 metais. 1954 metais iškilo Vilniaus oro uosto terminalas – dabartinis atvykimo. Nuo 1993-iųjų jis naudojamas tiktai kaip atvykimo terminalas. Tais metais oro uostas buvo išplėstas – pastatytas dabartinis išvykimo terminalas, tuomet oro uostas galėjo per metus aptarnauti apie milijoną keleivių.
Tiesa, bėgant metams to nepakako ir 2007 metų pabaigoje terminalas buvo dar labiau išplėstas – nuo tada jis yra toks pat, kaip dabar. Kartu su oro uostu plėtėsi ir netoliese esanti Salininkų gyvenvietė. Dabartiniuose Salininkuose yra šeši namai, statyti iki Antrojo pasaulinio karo. Ilgus metus Salininkai buvo sodų teritorija. Sovietiniais metais per juos driekėsi vadinamoji raudonoji linija. Šioje teritorijoje nebuvo galima statyti gyvenamųjų pastatų.
Pavadino žaidimais
Ir oro uosto, ir Salininkų pokyčius puikiai prisimena buvęs aviacijos projektų vadovas Nikolajus Žukovas. Jis pasakojo, jog aplink oro uostą buvo aviacijos darbuotojų sodo sklypai, dalis jų, kai buvo ilginamas takas, su visais sodinukais net buvo perkelti į kitas Vilniaus vietas.
„Bet atėjus nepriklausomybei ta raudonoji linija buvo pamiršta, žmonės pradėjo ten kurtis, statytis namus, kur negalima, kur eina kilimo takas, dažnai netgi nelegaliai statėsi“, – kalbėjo N.Žukovas.
Jis sakė, kad įsikūrę nelegaliai vėliau žmonės skubėdavo rūpintis dokumentais įteisinti būstą. Kaip pasakojo N.Žukovas, apie galimą Vilniaus oro uosto iškraustymą kalbėta net 1976 metais. Bet tokie planai ir liko tik planai. Prie jų buvo sugrįžta ir nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau rimtesnių žingsnių nežengta.
Prieš gerą dešimtmetį, pasakojo N.Žukovas, tuometinė valdžia pasirūpino, kad netoliese įsikūrusiems gyventojams namuose būtų pakeisti langai į kur kas mažiau garsą praleidžiančius, gyvenvietė apsodinta medžiais.
„Kai raudonoji linija buvo pamiršta ir niekas į ją nebekreipė dėmesio, žmonės pradėjo ten statytis namus, o paskui verkti, kad namą pasistatė, o lėktuvai trukdo miegoti. Tokia atvirkštinė eiga“, – pasakojo buvęs TVOU darbuotojas.
Jis pabrėžė, kad dabar orlaiviai jau kitokie, tad ir tarša nepalyginamai mažesnė.
„Kai Tu-124 skrisdavo, langai drebėdavo“, – sakė N.Žukovas.
Anot jo, visa tai – žaidimai: vieni namus pasistatė oro uosto pašonėje ir reikalauja ramybės, o kiti negali tos ramybės duoti, nes orlaiviai juk skraido.
Patys prisiima atsakomybę
Nuo 2012 metų vien Sakalaičių Sodų ir Sakalaičių gatvėse išduoti 22, o Salininkų Sodų ir Salininkų gatvėse – 21 statybos leidimas. Kitose gatvėse leidimų statytis namą išduota mažiau. Kodėl žmonės prašo leidimų, jei žino, kad greta driekiasi orlaivių kilimo ir leidimosi takas? Ir kodėl jiems jie išduodami?
„Savivaldybė negali neišduoti leidimo statyboms šiaip sau, nebent konkretus atvejis neatitinka teisės aktų. Sodininkų bendrijoje išduodami leidimai pagal Sodininkų bendrijų įstatymą. Jei nėra nustatyta oro uosto apsaugos zonos, kurioje negali būti statomi gyvenamieji namai, neišduoti leidimo nėra teisinio pagrindo. Tiesiog žmogus nueitų į teismą ir ten gautų leidimą“, – paaiškino Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas Mindaugas Pakalnis.
Jis pabrėžė, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nederintų dokumentų, jei triukšmo lygis vietoje, kurioje ketinama statyti gyvenamosios paskirties būstą, būtų per aukštas.
„Jeigu įsikuri prie geležinkelio, oro uosto, gatvės, jau pirkdamas įvertini riziką, aplinką, kurioje gyvensi. Pats prisiimi riziką. Tai atsakingo vartojimo principas. Nusiperki blogą keptuvę – blogai kotletus išsikepi“, – kalbėjo M.Pakalnis.
Jis patvirtino, jog Vilniaus miesto bendrajame plane, kuris dabar rengiamas, numatoma daugiau būstų teritorijose netoli oro uosto. Tačiau jis pabrėžė, kad šios vietos nutolusios nuo vadinamosios didesnio triukšmo zonos. Be to, ketinama statyti daugiau komercinių objektų, o gyvenamosios paskirties – kur kas mažiau.
„Net vietoj esamų sodų numatyta plėtoti su gyvenamosios paskirties pastatais nesusijusius objektus. Ten savivaldybė neišduos leidimų, kai bus patvirtintas bendrasis planas“, – sakė M.Pakalnis.
Jis pabrėžė, kad teritorijos oro uosto pašonėje nėra patrauklios tiems, kurie ketina statytis savo būstą.
Pasiglemžia emocijos
Salininkų trauką lengvai paaiškino nekilnojamojo turto rinkos specialistė Kristina Vysockaja.
„Viską lemia kaina. Salininkuose įsigyti namą kur kas pigiau nei kitose Vilniaus vietose, panašiai nutolusiose nuo miesto centro“, – sakė ekspertė.
Ji pabrėžė, kad gyvenvietę patrauklią daro ir geras susisiekimas su Vilniaus centru.
„Jei norėtum kur nors kitur Vilniuje įsigyti tokio pat dydžio sklypą tokioje pat strategiškai geroje vietoje, būtų kur kas brangiau. Kiekvienam lietuviui svarbu turėti nuosavą būstą, šeimos svajoja apie namą. Tad jei šeima gauna vidutines ar kiek aukštesnes nei vidutinės pajamas ir gali rinktis tarp buto ir namo, didelė tikimybė, kad rinksis namą. Bankas, įvertinęs pirkėjo galimybes, nustato galimos paskolos sumą. Žmonės apsiskaičiuoja, ką galėtų įsigyti už tokius pinigus, – kiek kainuoja sklypas, kiek kainuos statybos. Ir nusiperka sklypą. Įgyvendina savo svajonę, apsigyvena ir tiktai tuomet supranta, kad greta – oro uostas“, – kalbėjo K.Vysockaja.
Ji sakė, kad pirkėjus dažnai užvaldo emocijos dėl įsigyto nekilnojamojo turto, o kaimynystė tampa antraplaniu dalyku.
Bijo didėsiančio triukšmo
Salininkų bendruomenės asociacijos pirmininkė Ramutė Nalivaikienė tvirtino dažnai girdinti priekaištų, kad nereikėjo čia kurtis, juk visi žinojo, jog greta – oro uostas. Moteris priminė, kad prieš dešimtmetį buvo planuojama oro uostą iškelti, mat jis yra dauboje, tad jį dažnai gaubia rūkas. Kaip sakė R.Nalivaikienė, tuomet netoli oro uosto gyveno apie 2 tūkst. gyventojų.
Anot jos, tokie planai paskatino žmones įsigyti nekilnojamojo turto Salininkuose, juk tai visai netoli nuo miesto centro. Dabar Salininkai išsiplėtę iki 12 tūkstančių gyventojų.
„Turime daug šeimų, gimnaziją, vaikų darželį. Iki miesto centro – 5–15 kilometrų. Reikėjo nesuteikti tiems žmonėms leidimų statytis namus, gyvenantiems 2 tūkstančiams žmonių sumokėti kompensacijas“, – kalbėjo R.Nalivaikienė.
Ji sakė, kad prieš dešimtmetį buvo sutarta, jog gyventojai turėsią ramaus laiko, kai lėktuvai nedrums poilsio, – nuo pusės dvyliktos vakaro iki 5 val. 30 min.
„Dabar ir pirmą, ir antrą valandą nakties, ir ketvirtą ryto skraido“, – sakė Salininkų bendruomenės lyderė.
Neigiamo poveikio nenustatė
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas analizavo Vilniaus oro uosto plėtros poveikį gyventojams.
Kaip aiškino NVSC, pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad oro uosto (oro uosto teritorijos, orlaivių kilimo ir leidimosi takų) plėtra neplanuojama, tad nebuvo nagrinėjama kilimo ir leidimosi takų eksploatacija, orlaivių skrydžiai ir jų keliamo triukšmo poveikis.
Pagal pateiktus planuojamos ūkinės veiklos keliamo triukšmo skaičiavimų rezultatus, prognozuojamas keleivių terminalų vėdinimo įrenginių ir planuojamų automobilių stovėjimo aikštelių keliamas triukšmas, įgyvendinus triukšmą mažinančias priemones, gyvenamojoje aplinkoje neviršys nustatytų ribinių dydžių.
Taigi 2017-ųjų duomenis lyginant su 2012 metų duomenimis gyventojų, veikiamų viršnorminio orlaivių triukšmo, skaičius sumažėjo.
Įvedė ribojimų orlaiviams
TVOU ir valstybės valdoma įmonė „Oro navigacija“ patikino, kad į gyventojų poreikius atsižvelgė ir neseniai buvo įvestos naujos taisyklės.
Vilniuje mažinamas orlaivių keliamas triukšmas – jiems draudžiama naktį skristi trumpesniu maršrutu kylant iš oro uosto ir taip sukeliant papildomą triukšmą virš tankiai apgyvendintų sostinės rajonų.
Bendradarbiaujant su Lietuvos oro uostais ir Civilinės aviacijos administracija suderintas draudimas orlaiviams galioja nuo ketvirtadienio ir apima laiko intervalą nuo 22 iki 7 val.
Orlaivių pilotai privalės laikytis nustatyto išskridimo maršruto iš Vilniaus oro uosto arba kildami daryti pirmą posūkį ne anksčiau, nei pasieks apie 1300 metrų aukštį.
Pasak „Oro navigacijos“ atstovų, taip sumažės triukšmas gyventojams, virš kurių gyvenamų teritorijų praskrenda lėktuvai.
