Tokią informaciją lrytas.lt patvirtino tarnybos atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė.
Kaip komentavo buvęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, toks S.Jakeliūno susirūpinimas sagumu jam atrodo logiškas, tačiau atliekamas ne tokiu būdu, kokiu derėtų.
Iškėlė du motyvus
BNS pranešė, kad į tarnybą S. Jakeliūnas kreipėsi gruodžio 21 dieną.
„Yra du motyvai: dėl banko verslo modelio ir vieno iš banko vadovų viešai pateikto vertinimo, kaip jie ketina pritraukti klientus ir dalinti paskolos, remdamiesi greitais ir neva technologiniais sprendimais.
Kita informacija, pasirodžiusi viešai, kad tarp banko akcininkų gali būti su Rusijos politika susijusių asmenų. Noriu, kad būtų patvirtinta arba paneigta, ar tai yra tikri faktai, ar ne“, – BNS sakė S. Jakeliūnas.
Sprendimas logiškas
Buvęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas lrytas.lt patikino, kad susirūpinti saugumu reikėtų, tačiau tam pasirinktos netinkamos priemonės.
„Tokio klausimo kėlimas yra prasmingas, bet taip, kaip jis pakeltas, labiau primena komunikacinį triukšmą. Tai rodo blogą valdžios struktūrų bendradarbiavimą ir santykiavimą.
Be abejo, tokios institucijos atsiradimas turi būti visapusiškai apsvarstytas. Iš vienos pusės, (pinigų, – aut.past.) plovimo priežiūra turi būti stipresnė nei yra dabar, nes, kaip rodo rizika, nudegė ir Latvija, ir Estija, taip pat Malta bei Kipras. Kada jie (bankai, – aut.past.) pradeda suteikti paskolas, yra kitas dalykas, nei tik atliekami mokėjimai, kurie iš esmės nesudaro didelės sistemos rizikos
Tokios institucijos priežiūra turi būti pakankamai stipri ir brangi. Svarbiausia yra reputacinė rizika, natūralu, kad investuotojams tai kelia nemažai klausimų. Institucijos turėtų tarpusavyje sutarti ir nekelti bangų visuomenėje. Civilizuotoje visuomenėje tokių žingsnių apskritai neturėtų būti“, – komentavo S.Kropas.
Paklaustas, ar jis mato grėsmę iš Rusijos, nes, kaip užsiminė S.Jakeliūnas, vienas iš banko akcininkų yra su Kremliumi siejamas rusų milijardierius Jurijus Milneris, buvęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas pažymėjo, kad tai yra pakankamai svarbi informacija tam, kad būtų pradėtas išsamesnis tyrimas.
„Jeigu akcininkai dalyvauja valstybinėje ir jėgos struktūrų veikloje, tai toks klausimas yra visiškai pagrįstas. Tačiau manau, kad Lietuvos bankas jau bus šį klausimą ištyręs.
Rizika yra ir dėl indėlių draudimo kaštų, nes juos gali būti sunku suvaldyti. Jeigu indėliai bus priimami įvairiose pasaulio šalyse, o rizika bus dengiama iš mūsų indėlių draudimo fondų, tai šitą klausimą reikia aktyviai ir atidžiai įvertinti.
Institucijos turėtų aptarti klausimą ir priimti sprendimą, ne visuomenėje ir ne žiniasklaidoje tie klausimai turi būti sprendžiami“, – aiškino S.Kropas.
Nekelia jokios rizikos
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas jau anksčiau naujienų agentūrai ELTA yra sakęs, kad „Revolut“, kuriam gruodį buvo suteikta specializuoto banko licencija, veikla šiuo metu nekelia jokių rizikų.
Visgi pastaruoju metu imta kalbėti, kad „Revolut“ gali tapti veiksniu, sukelsiančiu bankų krizę.
Tačiau M. Jurgilas sako, kad licencijos finansų dalyviams yra ne dalijamos, o atrenkamos ir filtruojamos atsakingai.
„Rizikos yra valdomos, mes jas suprantame. Licencijų dalijimas yra neteisingas žodis, nes jos yra atrenkamos, filtruojamos, įtraukiamos kitos institucijos, renkama medžiaga iš Lietuvos jėgos struktūrų, turime fizinius susitikimus su priežiūros institucijomis iš kitų šalių“, – naujienų agentūrai kalbėjo M.Jurgilas.
