Ministrų pasitarime šiam projektui pritarta, praneša ministerija. Fintech priemonių plane numatoma ir toliau gerinti teisinę aplinką, didinti finansinių technologijų produktų ir paslaugų paklausą, ypatingą dėmesį skirti rizikų (galimo pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, pažeidimų, susijusių su vartotojų apsauga) valdymui, efektyvinti profesionalios darbo jėgos pasiūlą bei plėsti galimą kapitalo pasiūlą kiekviename įmonės plėtros etape.
„Praėję metai buvo itin sėkmingi. Intensyvios diskusijos tarp atsakingų institucijų bei savo srities profesionalų šalies viduje, ieškant balanso tarp inovacijų plėtros ir rizikų valdymo, bei aktyvi veikla užsienyje, skleidžiant žinią apie Lietuvą kaip fintech centrą, atsipirko su kaupu. Į Lietuvą pavyko pritraukti ne vieną stambią įmonę, kuri savo ateitį planuoja mūsų šalyje. Tokios sėkmės istorijos įkvepia dirbti ir siekti dar ambicingesnių tikslų“, – pranešime sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Vieni iš pagrindinių prioritetų, priemonių plane numatytų 2019 metams, yra asmens tapatybės nustatymo būdų tobulinimas, įskaitant vairuotojo pažymėjimo įteisinimas dokumentu, skirtu nustatyti asmens tapatybę, visuomenės finansinio raštingumo didinimas, gyventojo asmeninės investicinės sąskaitos diegimas, tarptautinio 16+1 fintech koordinavimo centro steigimas, ekosistemos, skirtos atsiskaityti negrynaisiais pinigais ugdymo įstaigose, koncepcijos paruošimas ir kt.
„Suprasdami inovacijų svarbą, ypatingą dėmesį skiriame rizikų valdymui: pernai buvo priimtas Lietuvos banko įstatymas, sugriežtinantis finansų įstaigų priežiūrą ir padidinantis joms baudas bei atsakomybę už teisės aktų nesilaikymą, su rizikos valdymu susiję klausimai nuolat svarstomi Vyriausybės įkurtuose formatuose, papildomai 2018 m. pabaigoje Finansų ministerija inicijavo tarpinstitucinį susitarimą dėl bendradarbiavimo valdant inovacijų finansinių paslaugų sektoriuje plėtros galimas rizikas“, – pažymi ministras.
Į planą pirmą kartą įtrauktas siekis skatinti Lietuvoje įsikūrusių fintech sektoriaus įmonių paslaugų ir produktų eksportą į užsienio rinkas. Įgyvendinant pokyčius, planuojama stebėti ir vertinti penkis rodiklius (įmonių skaičių, darbo vietų skaičių, pajamas, patekimą į tarptautinių finansinių centrų reitingus, reikšmingų į Lietuvą veiklą perkėlusių įmonių skaičius).
