Pagal siūlomą projektą darbdavys, skelbdamas darbo skelbimą ir siekdamas sudaryti darbo sutartį su darbuotoju, privalo nurodyti informaciją apie siūlomo darbo užmokesčio dydį ir šio dydžio intervalą. Tokį Darbo kodekso papildymo projektą antradienį Seime įregistravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo bei vieno iš įstatymą užregistravusių Seimo narių Tomo Tomilinio nuomone, toks įstatymas padidins darbuotojų derybinę galią bei leis sutaupyti laiko renkantis tik tuos pasiūlymus, kurie juos tenkina finansiškai.
Priešingai mano Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas. Vertindamas tokį pasiūlymą portalui LRT.lt jis teigė, kad nesupranta, kokia yra šio Darbo kodekso papildymo projekto prasmė.
„Aš nesuprantu šitos idėjos esmės. Kokį tai turės poveikį darbuotojams, įmonėms ar valstybei? Juo labiau, kad Užimtumo tarnyba skelbia vidutinius atlyginimus, tad tam tikros darbuotojų grupės ir taip žino, kokio atlyginimo tikėtis. Sviestas sviestuotas“, – sakė D. Arlauskas.
Jo teigimu, politikai bando prieš rinkimus pateikti patrauklių įstatymo projektų, bet praktinės reikšmės jie neturi.
Buvęs premjeras, konservatorių atstovas Andrius Kubilius taip pat mano, kad toks projektas atrodo keistai.
„Darbdavys yra laisvas tartis su samdomu darbuotoju dėl tam tikrų dalykų, taip pat ir dėl atlyginimų. (...) Jeigu ateina daug besisiūlančių, natūralu, kad darbdavys tą atlyginimą šiek tiek pamažins. Ar tas natūralias derybas reikia taip suvaržyti, aš labai abejoju“, – LRT.lt sakė A. Kubilius.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad tai būtų papildoma reguliacinė priemonė darbdaviams, tačiau vargu, ar keistų darbo užmokesčio arba atlyginimo augimo tendencijas Lietuvoje.
Anot ekonomisto, siūlomas atlygis neatskleidžia visų naudų, kurias darbuotojas gali gauti iš darbdavio, bei pridūrė, kad prieš dvejus metus priimtas įstatymas viešai skelbti įmonių vidutinį atlyginimą turėjo gerokai didesnę įtaką darbuotojų lūkesčiams ir derybinei galiai.
„Tai galėtų būti viena iš priežasčių, dėl ko per pastaruosius dvejus metus matėme labai spartų darbo užmokesčio augimą“, – teigė N. Mačiulis.
