Rusijos žiniasklaidoje aptarinėjama iš Vologdos srities pasklidusi naujiena – čia „Rinktiniais“ pavadinti kiaušiniai pardavinėjami nebe dešimtimis, o po vieną. Mokėk 7,7 rublio (10 euro centų) ir griebk kiaušinį.
Tokios rinkodaros priežastis paprasta – praėjusiais metais kiaušinių kainos šalyje vidutiniškai išaugo 26 procentais. Paklausa krito, todėl prekybininkai pradėjo suktis iš padėties.
Negana to, Rusijoje jau atsirado pakuotės, kuriose – nebe 10, o tik 9 kiaušiniai. Dar anksčiau panašiai ėmė elgtis cukraus, kruopų ar makaronų gamintojai – pakelyje vietoj anksčiau būdavusio kilogramo jau tėra 900 ar 800 gramų produkto. O šių eilučių autorius neseniai įsigijo dar keistesnę – 700 gramų – ryžių pakuotę.
Valdžia mėgina reguliuoti
Gamintojai ir prekybos tinklai taip reaguoja į vis mažėjančią gyventojų perkamąją galią.
Tuo metu valdžios institucijos elgiasi skirtingai.
Antai Taganrogo savivaldybė pagarsėjo kova su skurdu, kai nepriteklių juntančiai daugiavaikei šeimai paskyrė stulbinamą paramą – 47,5 rublio (62 euro centus) vienam mėnesiui. Už tiek įmanoma įsigyti vos devynis pigiausius kiaušinius.
Užtat Sverdlovsko apskrities gubernatorius Jevgejinus Kuivaševas surinko vietos žurnalistus ir išdidžiai papasakojo apie savo naujausią potvarkį: „Tuoj pat bus nurodymas, kad pas mus kiaušinių pakuotėje turėtų būti po dvylika. Rimtai kalbu, nejuokauju.“
Tik visa tai aprašęs laikraštis „Trud“ pridūrė tai, ką pamiršo gubernatorius, – per praėjusius metus realios apskrities gyventojų pajamos sumažėjo 3,5 proc.
Pasiūlė skaičiuoti kitaip
Savo ruožtu Maskvoje neseniai vyko ekonomikos forumas, skirtas kovai su skurdu. Juk šalies prezidentas Vladimiras Putinas įsakė, kad iki 2024 metų skurstančiųjų valstybėje turėtų sumažėti perpus.
Puikiausią receptą pateikė vicepremjerė Tatjana Golikova, atsakinga už socialinę apsaugą, – vargšų šalyje taps mažiau, jei bus pakeista skaičiavimo metodika.
Ką tai reiškia? „Mums reikia iš naujo permąstyti skurdo lygio vertinimą, pritaikyti šiuolaikinius standartus. Dabar įpratome, kad šis rodiklis susietas su pragyvenimo lygiu. Šiuo atveju revoliucinių pokyčių nenorime, tačiau galėtume taikyti kitus vertinimo kriterijus“, – savo įžvalgas pamėgino paaiškinti vicepremjerė.
Šiek tiek anksčiau T.Golikova pranešė apie atskleistas regionuose dirbančių medikų apgavystes. Pasirodo, skelbdami mirtingumo priežastis jie gerokai padidino mirusiųjų nuo nervų, endokrininių ar panašių natūraliomis laikomų ligų skaičių.
Užtat „sumažėjo“ tų, kurie į anapilį iškeliavo dėl onkologinių ar širdies bei kraujagyslių ligų. Mat su pastarosiomis kovojama nacionaliniu lygiu. Mirusiesiems nei šilta, nei šalta, į kurią grafą įrašyti jų duomenys, užtat gydytojams už gerą darbą buvo paskirtos premijos.
Tik ar skurdo lygio skaičiavimo pokyčiai nebus panašūs į tai, ką darė medikai?
Valstybė – jau turtingesnė
Vis dėlto perskaičiavimai šalyje jau vyksta ir be T.Golikovos naujųjų kriterijų. Antai statistikos žinyba „Rosstat“ dar prieš mėnesį paskelbė, kad, remiantis naujais duomenimis, 2017-aisiais bendrasis vidaus produktas padidėjo 0,1, o 2016-aisiais – net 0,3 procento daugiau, nei buvo skelbiama anksčiau.
„Rosstat“ atstovai paaiškino, kad tai susiję su neseniai pritaikyta tarptautine skaičiavimo metodologija.
Pasirodo, vien dėl jos valstybė tapo gerokai turtingesnė, neprireikė jokių reformų ar revoliucijų.
Todėl vicepremjerė T.Golikova galės nesunkiai imtis eksperimentų su vadinamuoju prekių krepšeliu, pagal kurio kainą ir nustatomą skurdo lygį apibrėžiamas pragyvenimo minimumas.
Juk galima į tą krepšelį įtraukti daugiau pigiausių ir neva sveikesnių produktų, ir žmonės ne tik bus patenkinti, bet ir mažiau jų skurs.
Anot „Trud“, žmonijos istorijoje jau buvo atvejis, kai pavyko penkių tūkstančių minią pamaitinti penkiais duonos kepalais ir dviem žuvimis. Kodėl negalėtų tai pasikartoti ir Rusijoje?
