Miesto nuotekų valymo direktyva siekiama apsaugoti ES aplinką nuo neigiamo miesto nuotekų poveikio, pavyzdžiui, vandens prisotinimo maistinėmis medžiagomis.
Maisto medžiagos skatina spartesnį dumblių augimą, kuris sutrikdo vandens organizmų pusiausvyrą ir blogina vandens kokybę. ES teisės aktuose taip pat nustatytos nuotekų surinkimo, valymo ir šalinimo taisyklės. Europos Komisija mano, kad 54-iose Lietuvos aglomeracijose yra pažeidžiamos kelios Direktyvos nuostatos.
Lietuva taip pat turi nustatyti surinkimo sistemų, nuotekų išleidimo iš valymo įrenginių, pramoninių nuotekų ir etaloninių metodų, skirtų rezultatams stebėti ir vertinti, reikalavimus.
Europos Komisija pažeidimo dėl netinkamo ES taisyklių, susijusių miesto nuotekų valymu, įgyvendinimu nagrinėjimo procedūrą prieš Lietuvą pradėjo 2017 m. vasario mėnesį, pateikusi oficialų pranešimą.
Šiandien išsiųsta pagrįsta nuomonė – antrasis pažeidimo nagrinėjimo etapas. Lietuva turi per du mėnesius ištaisyti padėtį.
Pasak BNS, Europos Komisijai (EK) raginant Lietuvą per porą mėnesių išspręsti lauko tualetų problemą miesteliuose, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas sako, kad šią problemą turi spręsti premjeras kartu su miestų merais.
„Premjero lygmenyje turėtų būti organizuojamas susitikimas su savivaldybių merais, administracijomis, kas vadovauja nuotekų tvarkymo įmonėms, ir tas paraginimas labiausiai galioja joms, nes jos turėjo organizuoti tuos darbus“, – BNS teigė Kęstutis Mažeika.
Jis mano, kad pastarąjį ultimatumą Lietuvai EK išsiuntė nežinodama, jog gruodį Seimas priėmė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, pagal kurias miestelių gyventojai privalės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų.
„Gal nežino? Mes įstatymą priėmėme, jau vyksta eiga“, – tvirtino jis.
