Pramonininkai ir PVM: primena apie biudžetui palankų sprendimą ir maisto kainas

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) nuolat akcentuoja būtinybę užtikrinti tinkamas verslo sąlygas ir saugią šalies investicinę aplinką. Tam labai svarbu, kad valdžios sprendimai būtų prognozuojami, o pažadai – tesimi.

 Sumažinus PVM tarifą ir sumažėjus miltų kainoms, vartotojai nebeturėtų priežasties važiuoti pirkti produktų kitur.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
 Sumažinus PVM tarifą ir sumažėjus miltų kainoms, vartotojai nebeturėtų priežasties važiuoti pirkti produktų kitur.<br> R.Danisevičiaus nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 24, 2019, 11:33 AM, atnaujinta Mar 17, 2020, 9:43 AM

Todėl LPK prisideda prie raginimų valdžios atstovams laikytis pažadų ir nuoseklumo dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo: šio mokesčio padidinimas iki 21 proc. 2008 metais buvo įvardijamas kaip laikina priemonė įsisiautėjus krizei. Tačiau krizei pasibaigus ir net praėjus dešimčiai metų jis negrąžintas į buvusį 18 proc. PVM tarifą.

Siūlomas sprendimas

Vis dėlto, nuo šių metų įsigaliojusių mokestinių pakeitimų kontekste siekiant, kad valstybės biudžeto praradimai būtų mažesni, būtų galima priimti sprendimą sumažinti PVM tarifą bent maisto produktams. Juolab, kad tokiu atveju didžiausią naudą pajustų mažas pajamas gaunantys gyventojai, kurių beveik visą pirkinių krepšelį sudaro maisto produktai.

Toks lengvatinio PVM įvedimas neturėtų būti siejamas su naujų mokesčių atsiradimu, kadangi neigiamą poveikį neutralizuos didesnis vietos produkcijos vartojimas, didindamas Lietuvoje mokesčius mokančių įmonių apyvartas. Vietos gamintojams šiuo metu sunkiai sekasi konkuruoti su įvežtine produkcija, ypač iš Lenkijos, kuriai taikomas 5 proc. lengvatinis PVM tarifas.

Teigiamas poveikis kainų mažėjimui

Taip pat atmestinas argumentas, kad tarifo sumažėjimas nesumažins kainų, o tuo pasinaudos verslininkai. Rinkoje konkurencija yra tokia didelė, kad kai kurios kainos nekinta dešimtmečiais.

Pelningumo rodikliai maisto produktų gamybos sektoriuje nedidėja nuo 2009 m. Statistikos departamento duomenimis, maisto produktų gamybos įmonių metinis pelningumas 2009-2017 m. buvo vidutiniškai apie 3 proc.

Tai yra maždaug dvigubai mažesnis pelningumas nei kitų apdirbamosios gamybos šakų įmonių demonstruojami rodikliai. Dar daugiau, pažiūrėjus detaliau, pavyzdžiui, mėsos perdirbimo, konservavimo ir mėsos produktų gamybos šakoje įmonių pelningumas išankstiniais 2017 m. duomenimis buvo vos 0,2 proc.

Kai kurie valdžios atstovai ir kiti PVM tarifo lengvatų oponentai teigia, kad sumažinus PVM tarifą, kainos nepasikeistų, kaip tai neva rodo istorija. Tačiau yra priešingai. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, nuo 2002 m. įsigaliojus sumažintam PVM, tam tikros mėsos kaina per pirmus metus sumažėjo maždaug ketvirtadaliu ir ateinančius metus laikėsi stabili.

Augtų vidaus vartojimas

LPK siūlo taikyti 5 proc. PVM tarifą šioms būtiniausių maisto produktų grupėms: pieno produktams, grūdų produktams – miltams, kruopoms, makaronams bei dribsniams, mėsai ir jos gaminiams.

Šiuo metu 24 Europos Sąjungos šalys taiko sumažintą PVM tarifą tam tikriems maisto produktams, o kelios iš jų net 0 proc. Nors perdirbimo grandyje PVM mažinimas jokios įtakos neturi (kadangi derantis su prekybos tinklais kaina nustatoma be PVM, o eksportuojama produkcija PVM neapmokestinama), vartojimo grandyje PVM sumažinimas leistų sumažinti galutines produkcijos kainas.

Tai reiškia, kad vartotojai galėtų daugiau pirkti kitų mažiau būtinų prekių ar paslaugų, o prarastas pajamas į biudžetą atneštų didesnis vartojimas. Tokiu būdu būtų išeliminuotas ir neapskaitytas tam tikrų maisto produktų pardavimas turgavietėse. Kaip parodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atliktas tyrimas, turguje deklaruojama tik 1/3 mėsos pardavimų, kurie gali sudaryti apie 240 mln. eurų.

Skatintų apsipirkti Lietuvoje

Vien oficialios statistikos duomenimis, apie 28 proc. Lietuvoje suvartojamos paukštienos yra lenkiška. Žinant, kad pietvakarių Lietuvos gyventojai apsiperka Lenkijoje bei nustatomi atvejai, kai prekiaujama ar perdirbama nelegaliai įvežta neapskaityta paukštiena, šie skaičiai yra žymiai didesni.

Priartinus PVM tarifą prie kaimyninių šalių taikomo PVM tarifo maisto produktams, sumažėtų produktų kainų, vietos produkcija taptų konkurencingesnė ir tai padėtų lietuviškai produkcijai konkuruoti su pigesniu importu, ypač iš Lenkijos.

Kitas akivaizdus pavyzdys – miltų importas. Statistikos departamento duomenimis, miltų importas viršija miltų eksportą apie 3 kartus. Sumažinus PVM tarifą ir sumažėjus produkcijos kainoms, vartotojai nebeturėtų priežasties važiuoti pirkti produktų kitur.

Lenkijos statistikos biuro duomenimis, lietuviai Lenkijoje 2016 m. išleido 1,38 milijardo zlotų (330 mln. eurų). Siekdami neprarasti tokios apyvartos ir turėdami tam sudarytas sąlygas – mažesnį PVM tarifą – prekybos tinkai būtų suinteresuoti taikyti mažesnes galutines produkcijos kainas. Toks rinkos išlaikymas, skatinant vartoti lietuvišką produkciją, būtų naudingas tiek gamybos, tiek perdirbimo grandyse.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: diskusija po pirmojo prezidento rinkimų turo