Viešumoje prasidėjus svarstymams apie „Revolut“ keliamas rizikas Lietuvos klientams ir pačią įmonės kilmę bei finansavimo šaltinį, į Lietuvą penktadienį atvyko ir pats „Revolut“ įkūrėjas Nikojalus Storonskis (jaunesnysis) – ir pakvietė žurnalistus susitikti, kad pristatytų įmonės ruošiamas naujoves bei atsakytų į rūpimus klausimus.
Dalį žurnalistų suneramino reikalavimas pateikti būsimus klausimus iš anksto – ir užuominos, kad atsakymų į iš anksto nepateiktus klausimus gali nebūti – tačiau galiausiai tokio reglamento nebuvo laikomasi griežtai, tad Lrytas.lt turėjo progą pakalbėti ir kiek plačiau.
Pokalbis vyko su „Revolut“ įkūrėju Nikolajumi Storonskiu ir „Revolut“ rinkodaros vadovu Chadu Westu.
– Praėjusių metų gruodžio mėnesį portalui vc.ru duotame interviu teigėte, kad šiemet jau žengsite į Rusijos rinką.
Nikolajus Storonskis: Turime planų žengti į Rusijos rinką, bet šiuo metu ji mūsų prioritetuose yra antroje pozicijoje. Didžiausią prioritetą teikiame JAV, Kanadai ir Japonijai.
Startuoti Rusijoje labai sunku, mes neturime resursų, kad galėtume tai pagreitinti. Galbūt tai nutiks kitais metais, o gal viskas užtruks ir dar ilgiau, nežinau.
– Vienas iš Lietuvos vartotojams nerimą keliančių klausimų – ES piliečių duomenų patekimas į Rusijos serverius. Nes juk tranzakcijoje dalyvauja ES ir RF piliečiai, abiejų duomenys neišvengiamai nusės abiejų regionų serveriuose?
N.S.: Kaip ir kiekvienos bankinės tranzakcijos atveju, joje nurodomas tik vartotojo vardas, pavardė, pervedama suma ir valiuta.
– Kokia padėtis su JAV?
N.S.: Startas JAV vėluoja, nes mes kuriame nuosavus tranzakcijų apdorojimo procesus – tad planuojame Amerikoje startuoti antrame šių metų ketvirtyje.
Chadas Westas: Nepakankamai įvertinome JAV. Europoje yra du reguliuotojai: Centrinis Europos bankas ir Finansinių įstaigų inspekcija Jungtinėje Karalystėje. JAV yra 50 valstijų lygio ir 4 federalinio lygio reguliuotojai. Tai – ištisi biurokratijos sluoksniai, tad sukurti nuosavus mokėjimo apdorojimo procesus – milžiniška užduotis. Kitur tam naudojami trečiųjų šalių resursai, bet JAV tai turime kurtis savo.
Daug problemų kelia ir tai, kad norime, jog mums pavyktų iš pirmo karto, kad padengtume visas JAV – tad kuriame korektišką produktą, o tai trunka ilgai.
– O su Japonija?
N.S.: Japonijoje gavome elektroninių pinigų licenziją ir planuojame startuoti pirmame ar antrame šių metų ketvirtyje.
– Pavyzdžiui, sklando gandai, kad investuoti nori „Softbank“?
N.S.: Ne, tai ne investicija, bet mes kalbėjome su „Softbank“. Bet šiuo metu nesiekiame pritraukti pinigų.
C. W.: Manau, jei paklaustumėte bet kurio didesnės rizikos kapitalo kompanijos, ar jie norėtų investuoti į „Revolut“, jie visi atsakytų „taip“. Mes kalbamės su visais, bet niekas nepatvirtinta, tiesiog kažkas kažką pasakė.
– Ar nekyla problemų su reguliacija Japonijoje?
N.S.: Ne. Japonijoje tik viena tokia institucija, ir tiesą sakant, mes ten licenziją gavome greičiausiai, tai užtruko iki pusės metų. Tad beldžiu į medį, bet kol kas Japonijoje viskas lengva.
– Iki šiol „Revolut“ buvo fintech produktas, pasižymintis greitomis ir patogiomis funkcijomis bei operacijomis tarp klientų. Ar dabar, kai Lietuvoje gavote bankinę licenziją, tai jūsų nesupančios, ar „Revolut“ nuo to netaps mažiau lankstus?
N.S.: Banko licenziją Lietuvoje gavo atskira esybė – mes įkūrėme UAB „Revolut Technologies“, kuri yra atskira „Revolut“ dalis – ir ta licenzija tėra priemonė ateityje priimti depozitus bei atlikti skolinimus. Griežtasis valdymas apima tik šią esybę, bet ne visą technologijų kompaniją. Visur kitur išliekame greiti ir judrūs.
– Kokius kitus produktus ir paslaugas ketinate pristatyti Lietuvoje?
N.S.: Pirmiausia – prekyba akcijomis be komisinių. Nežinau kiek tai kainuoja Lietuvoje, bet Jungtinėje Karalystėje ar Europoje komisiniai mokesčiai siekia nuo 5 iki 15 svarų ar eurų. Mes norime tai padaryti nemokamai.
Taip pat ketiname paleisti „Robo-patarėją“ (angl. robo-advisor) – paslaugą, teikiančią automatizuotus patarimus investuojant, priklausomai nuo pasirinkto rizikos lygio. Sistema turės skirtingas akcijų ir obligacijų proporcijas. Mūsų planas – suteikti nedidelį nemokamų investicijų limitą, o toliau jau imti mokestį už tolesnius.
Iš smulkesnių – netrukus paleisime „Lounges“ – prieigą į poilsio zonas oro uostuose, aktyvuojamą telefonu. Tai paslauga „Premium“ vartotojams.
Taip pat dirbame prie naujų kortelių – metalinių „Premium“ kortelių.
Galiausiai planuojame paleisti programėlę vaikams – vaikams nuo 7 metų bus galima sukurti bankinę paskyrą. Jiems bus atskira programėlė, o tėvai savo „Revolut“ aplikacijoje galės kontroliuoti išlaidas, o taip pat perduoti pinigus.
– Ar šios paslaugos jau veikia Jungtinėje Karalystėje?
C. W.: Ne. Iš pradžių taip darydavome, pirmiausia paleisdavome viską JK, bet žmonės sakydavo – nustokite britus lepinti išskirtiniu elgesiu (juokiasi). Tad dabar viską pristatome visur vienu metu.
– Vienas iš „Revolut“ įkūrėjų yra Vladislavas Jatsenko, dabar užimantis techninio direktoriaus pareigas (angl. CTO). Ką tiksliai jis veikia, kokios tiksliai yra jo pareigos?
N.S.: Jis kuria visos mūsų platformos architektūrą, valdo – samdo, atleidžia – programuotojus. Jis atsakingas už visą platformą.
– Ar jis dalyvauja „Revolut“ valdyme?
N.S.: O taip. Visi žmonės, kurie dirba „Revolut“ ilgiau nei trejus metus – mes susėdame ir diskutuojame idėjas.
– Ar tai reiškia, kad „Revolut“ tam tikra prasme valdoma demokratiškai?
N.S.: Aš sakyčiau – labiau meritokratiškai. Kai atsakomybė tenka geriausiai tam tinkantiems žmonėms, ir jų nuomonė daugiau nusveria.
– Kiek „Revolut“ turi akcininkų?
N.S.: Mes naudojome „Crowdcube“, tad turime 5-10 tūkstančius investuotojų.
C.W.: „Crowdcube“ yra D.Britanijos sutelktinio finansavimo platforma investuotojams, mes turėjome dvi tokias kampanijas ir turime daug klientų, kurie techniškai yra akcininkai.
– Bet sakoma, kai kuriems taikomos JAV ir ES sankcijos? Ar tai jūsų nejaudina?
N.S.: Neturime jokių akcininkų, kuriems būtų pritaikytos sankcijos. Baigiamajame cikle dėl sankcijų tikrinamas kiekvienas investuotojas, tai siunčiama mums, kad patvirtintume, ir tik tada jie gali investuoti.
– Pakalbėkime apie Lietuvoje nutikusį skandalą. Kaip pats apibūdintumėte, kas nutiko?
N.S.: Žinau, kad Lietuvos istorija su Rusija buvo nekokia. Tačiau pats save laikau globalaus pasaulio piliečiu, neturiu kažkokio atskiro požiūrio į Rusiją. Gyvenau ir dirbau daugelyje šalių, tame tarpe ir D.Britanijoje. Aš kuriu globalų verslą, apimantį Europą, Aziją, JAV. Tad man man visi šie dalykai neatrodo pagrįsti faktais.
C.W.: Ir tai svarbu, nes visa tai – gryni kaltinimai, kurie negali būti pagrįsti. Bet mūsų požiūris – turime į tai žiūrėti pagarbiai, šioje pasaulio dalyje vyrauja egzistuoja didelė įtampa. Todėl eime ir viską išsiaiškinkime, tame tarpe ir visiškai beprotiškas versijas, kad čia rusiški pinigai.
Pavyzdžiui, tas pats DST, vienas iš investuotojų. Buvo vienas atvejis, kai jie ėmė pinigus iš Rusijos banko. Tai nebuvo nelegalu, bet to tiesiog nereikėjo daryti. Fondas, su kuriuo dirbome, neturėjo jokių rusų investuotojų, o „DST Global“ neturi jokių investicijų Rusijoje, jie net fiziškai nėra Rusijoje – Jurijus Milneris yra vienas iš šešių partnerių, jis yra Izraelio pilietis, kuris gyvena Kalifornijoje.
O DST nori visi, nes jie rėmė didžiausias kompanijas ir perdavė vertingiausią patirtį. Jie rėmė „AirBnB“, „Spotify“, „Facebook“ – tai ar visi turi nustoti naudotis šiomis paslaugomis?
– Bet kaip konkrečiai susiformavo skandalo priežastys, kai iš pradžių buvo sakoma, kad Nikolajaus tėvas nedirbo „Gazprom“, o vėliau – kad dirbo? Kas nutiko?
C.W.: Tai buvo mano komandos kaltė. Tais laikais, kai mūsų dar nebuvo 700 darbuotojų, kiekvienas iš mūsų turėjo galimybę užduoti klausimą Nikui. Bet dabar tai ne visada paprasta: Nikas arba ne biure, arba susitikimuose. Tad kai atkeliauja tokie klausimai, turime pasikliauti personalo vadybos skyriumi – ir sulaukti patvirtinimo, jei tai yra tokio tipo klausimas, susijęs su asmeniniais reikalais ir šeima.
O čia tiesiog įvyko painiava. Vienas iš mano komandos darbuotojų dėl kažkokios priežasties atsakė „ne“ – ir Ieva (viešųjų ryšių atstovė Šiaurės Europai, red. past) teisėtai tai kvestionavo. Bet tik vėliau man pavyko tiesiogiai pasiekti Niką, ir jis pataisė. Tad visa tai tėra gryna žmogiška klaida. Užtat vienas geras dalykas, ko iš viso šito išmokome – bet kas, kas susiję su kiekvieno asmeniniu gyvenimu, jo šeima ar dar kuo, turi būti patvirtinta parašu prieš viešą paskelbimą.
Ne tik dėl to asmens – nors tai jo asmeninė šeima, jo reikalas – bet ir dėl to, kad būtų patvirtinti faktai.
– Nikolajau, apie jūsų tėvą. Ką jis dirba?
N.S.: Jis yra mokslininkas geofizikas. Technologiniai pasiekimai, kuriuos jis labiausiai žinomas – anglies kasyba ir dujų gavyba. Po žeme tarp anglies sluoksnių yra dujos. To rezultatas kasant anglis – šios iškasamos, o dujos iššvaistomos veltui. Mano tėvas sukūrė technologiją, kaip kasti anglis neprarandant dujų.
Taip pat mano tėvas yra apie 50 publikacijų autorius, turi kelis patentus.
– Kaip apibūdintumėte savo tėvą?
N.S.: Jis – tikras mokslininkas. Atsimenu jo pokalbį su mama, kai aš buvau dar labai mažas – jam buvo 20 ar 21, jis norėjo emigruoti į JAV, bet buvau aš, buvo mano brolis, tad buvo nuspręsta likti. Na, bet kai man suėjo 20 ar 21 ir neturėjau jokių minčių apie vaikus, tai ėmiau ir išvažiavau į Didžiąją Britaniją (juokiasi).
– Kaip manote, ar Jūsų tėvo mokslinė aplinka įtakojo Jūsų paties karjerą?
N.S.: Visu šimtu procentų. Dėl jo lankiau geriausias mokyklas, geriausius universitetus.
– Dėl to, kad jis Jums visa tai parinkdavo, ar dėl to, kad finansavo?
N.S.: Jis man visada nurodydavo kryptį.
– Minėjote, kad turite brolį. Kokioje srityje dirba jis?
N.S.: Vienoje iš kompanijų jis dirba konsultantu. Dirbo Rusijoje, paskui JAV, dabar vėl grįžo į Rusiją.
– Kai išplatinote savo atvirą laišką Lietuvos spaudoje, nepaminėjote, kad Jūsų tėvas dirba „Gazprom“. Bet internete galima rasti informacijos, kad jis turi šios įmonės apdovanojimą. Kaip yra iš tiesų?
N.S.: Ne, jis dirba mokslinių tyrimų centre „Promgaz“. Jei pažiūrėtumėte į „Gazprom“, ten dirba pusė milijono žmonių. Ir „Gazpromui“ priklauso daug mokslinių universitetų, „Gazprom“ yra jų akcininkas. O „Promgaz“ yra viena iš tokių tyrimų įstaigų, kuriuose dirba inžinieriai ir mokslininkai. Tad tai nėra patys „Gazprom“, bet „Gazprom“ valdo tas įstaigas.
– Bet apdovanojimas atėjo iš „Gazprom“?
N.S.: Nesu tikras, kas ten buvo – bet „Gazprom“ laisva valia renkasi, ką apdovanoti.
– Na ir paskutinė tema. Jei tai, kas nutiko su „Telegram“ – kai Rusija pareikalavo atskleisti šifro raktus, kuriais šifruojami vartotojų pokalbiai, priešingu atveju programėlė negalės veikti šalies teritorijoje – nutiktų su „Revolut“ – ką tada darytų „Revolut“?
N.S.: Čia egzistuoja du dalykai. Pirma, kaip mes veikiame. Mes veikiame dukterinių bendrovių, filialų pagrindu – pavyzdžiui, „Revolut Technologies“ yra registruota Jungtinėje Karalystėje ir paklūsta Europos Sąjungos duomenų apsaugos įstatymams. Rusijoje veiks rusiškas filialas, kuris paklus Rusijos reguliacijoms. Bet tarp šių esybių nėra sąsajos: duomenų paslaugos yra skirtingos, tranzakcijų duomenų bazės yra skirtingos, o reguliuotojai negali pareikalauti kito regiono duomenų, jie gali pareikalauti tik vietinio filialo duomenų.
Kaip tai veikia praktikoje: D.Britanijos Nacionalinė nusikaltimų agentūra gali kreiptis į mus atskleisti duomenis, į mes privalėtume jiems paklusti, nes tokie reguliavimai. Taip pat ir JAV. Kiekvienas pasaulio reguliatorius esant, pavyzdžiui, įtarimams dėl pinigų plovimo, turi efektyvų priėjimą prie bet kokios finansinės institucijos ar banko.
– Bet jei būtų ultimatumas, tarkime, prisidengiant terorizmo pavojumi – ir nebūtinai iš Rusijos, o bet kurio pasaulio regiono – kad arba atskleidžiate mums mūsų pageidaujamus duomenis, arba jūs pas mus negalėsite veikti – ar tokiu atveju trauktumėtės iš tokio regiono?
N.S.: Valdžia negali pateikti tokio reikalavimo. Tik konkretūs reguliuotojai – kaip kad jau minėta Nacionalinė nusikaltimų agentūra ar pan. – turi galių pareikšti specifinius reikalavimus apie specifines paskyras. Bet pagal įstatymus jie negali tiesiog gauti visą informaciją iš kompanijos.
