Palygino produktų kainas dabar ir 2013 metais – skaičiai pribloškia

Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje Statistikos departamentas paviešino duomenis, kurie apibūdino, kaip lietuviai gyveno 2018-aisiais.

Statistikos departamentas paskelbė ir tai, kiek nuo 2013 metų brango ar pigo vienos ar kitos prekės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Statistikos departamentas paskelbė ir tai, kiek nuo 2013 metų brango ar pigo vienos ar kitos prekės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kaip, remdamasis išankstiniais duomenimis, skelbia Statistikos departamentas, BVP didžiausią teigiamą įtaką 2014-2018 m. darė paslaugų sektoriaus ir pramonės pridėtinės vertės augimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaip, remdamasis išankstiniais duomenimis, skelbia Statistikos departamentas, BVP didžiausią teigiamą įtaką 2014-2018 m. darė paslaugų sektoriaus ir pramonės pridėtinės vertės augimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 30, 2019, 9:35 AM, atnaujinta Jan 30, 2019, 9:05 PM

Kaip skelbiama, 2018 metais žmonių atlyginimai didėjo, Lietuvos oro uostų keleivių skaičius išaugo beveik 20 proc., kilo būsto kainos. Tiesa, palyginta buvo ir tai, kaip kai kurių produktų kainos pasikeitė nuo 2013 metų. 

Ekonomikos augimas lėtėjo

Štai pernai šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 45,2 mlrd. eurų. Palyginti su 2017 m., realus BVP pokytis sudarė 3,6 proc.

Kaip, remdamasis išankstiniais duomenimis, skelbia Statistikos departamentas, BVP didžiausią teigiamą įtaką 2014–2018 m. darė paslaugų sektoriaus ir pramonės pridėtinės vertės augimas.

BVP augo visais 2018 m. ketvirčiais, tačiau 2017 m. fiksuotas spartesnis ekonomikos augimas nei 2018 m.

2018 m. Lietuvoje gruodį užfiksuota metinė infliacija siekė 1,9 proc. Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais 1 proc. brango prekės, 4,3 proc. brango paslaugos.

Bendrąjį metinį kainų pokytį daugiausia lėmė su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainų padidėjimas 5,9 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų – 6,6 proc., alkoholinių gėrimo ir tabako gaminių – 3,2 proc., transporto prekių ir paslaugų – 1,8 proc., sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų – 2,5 proc. bei maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų sumažėjimas.

Maisto kainas palygino su 2013 metais

Statistikos departamentas paskelbė ir tai, kiek nuo 2013 metų brango ar pigo vienos ar kitos prekės.

Štai tepusis riebalų mišinys, lyginant su 2013 metais, brango 45 proc., obuoliai – 43 proc., sviestas – 43 proc., 33 proc.  – atšaldytos lašišos didkepsniai, 27 proc. brango grietinė.

Tiesa, buvo ir tokių produktų, kurie, lyginant su 2013-aisiais, atpigo. Pavyzdžiui, 38 proc. pigo baltas birus cukrus, 29 proc. – bananai, 17 proc. – mandarinai, 14 proc. liesas pienas, 14 proc. pigo liesa varškė. 

Būstai brango

2018 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu, būsto kainos augo 6,6 proc.

Kalbant bendrai, naujuose pastatuose jos didėjo 7,5 proc. Naujos statybos daugiabučiuose kaina didėjo 6,2 proc., o naujos statybos vienbučių ir dvibučių būstų kaina kilo net 11 proc.

Senos statybos pastatuose būstai brango 6,2 proc. Senos statybos vienbučiai ir dvibučiai kainavo 9,6 proc. daugiau nei pernai, o būstas daugiabučiame name – 5,1 proc. daugiau.

Atlyginimai didėjo

Štai bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis 2018 metais didėjo 9,6 proc. ir sudarė 921 eurą. Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis pernai sudarė 718 eurų ir didėjo 8,8 proc.

Pensijos senjorams didėjo 12,4 proc. ir 0,2 proc. sumažėjo senatvės pensijų gavėjų. 

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 6,5 proc.

2018 metais 3,4 proc. išaugo prekyba maisto prekėmis, ne maisto prekėmis – 7,2 proc., automobilių degalais – 11,2 proc.

Įdomu tai, kad štai variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta per metus ūgtelėjo 11,4 proc., o maitinimo ir gėrimo teikimo įmonių – 11,1 proc.

2018 metais statybos įmonės šalyje atliko darbų už 2,6 mlrd. eurų, o tai yra 9,7 proc. daugiau nei 2016 m.

Užsienyje atlikta 4,3 proc. daugiau darbų nei 2017 m.

Daugiausia emigravo į Jungtinę Karalystę

Iš viso Lietuvoje skaičiuojama 2,8 mln. gyventojų.  2018-aisiais iš Lietuvos emigravo 32,2  gyventojų, o imigravo 28,9 tūkst. žmonių. Iš jų 16,5 tūkst. buvo lietuviai.

Taip pat skelbiama, kad beveik pusė emigrantų buvo 20–29 metų žmonės. 

37,4 proc. emigravo į Jungtinę Karalystę, 9,8 proc. į Vokietiją, 9,3 proc. į Norvegiją ir 6,3 proc. į Airiją.

Oro uostuose keleivių srautas išaugo 19,2 proc.

Šiuo metu nedarbo lygis šalyje yra 6,2 proc.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.