Tiesa, tarp 45 pasienio miestelių, kuriuose buvo tirtas šešėlinės ekonomikos dydis tiek Lietuvoje, tiek dar 7 užsienio šalyse, labiausiai iš visų pasižymėjo vienas Lietuvos miestas – Šalčininkai. Ir, kaip teigė specialistai, ne iš gerosios pusės.
Išskyrė tris veiksnius
Kalbėdmas apie šešėlį pasienio miestuose surengtoje spaudos konferencijoje konsultacijų įmonės „Civitta Lithuania“ partneris Kęstutis Jovaišas sakė, kad šešėlinės ekonomikos augimą pasienio miestuose daugiausia lemia trys veiksniai.
„Tai švietimo sistemos trūkumai, socialinės apsaugos sistemos spragos ir infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo kokybė“, – sakė jis ir pridūrė, kad šešėlinės ekonomikos mažėjimas įmanomas ne kovojant su jos pasekmėmis, tačiau sprendžiant to priežastis.
Pavyzdžiui tai, anot jo, galėtų būti komunikacijos didinimas.
„Turėtų būti kalbama apie socialines išmokas, kam jos turi būti skiriamos, kam ne. Taip pat reikėtų didinti pasitenkinimą švietimo sistemos kokybe", - sakė jis.
Nustebino Šalčininkai
Nors tyrime dalyvavo pasienio miesteliai iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Rusijos, Kaliningrado srities, Baltarusijos, Malodovos ir Ukrainos, kalbant apie šešėlio dydžio tyrimo rezultatus, iš visų tirtų 45 miestelių labiausiai išsiskyrė Lietuvos miestas – Šalčininkai.
Pasak specialistų, iš visų pasienio savivaldybių didžiausias šešėlinės ekonomikos rodiklis buvo nustatytas būtent šiame mieste.
„Šioje savivaldybėje jis siekia net 39 proc., arba daugiau nei trečdalį viso savivaldybės bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – sakė K.Jovaišas.
Marijampolėje šešėlis siekia 28 proc., Alytuje 25 proc., Druskininkuose 29 proc., Šalčininkuose 39 proc., Švenčionyse 33 proc. ir Visagine 22 proc. nuo savivaldybių BVP.
Palygino su kitomis šalimis
Kaip sakė viešosios įstaigos „Lietuva be šėšėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys, šešėlis yra valstybinių institucijų darbo pasekmė.
Štai šiame tyrime Lietuva buvo palyginta ir su Estija bei Rumunija.
Štai pasak K.Jovaišo, atliekant tyrimą Lietuvoje žmonės teigė, kad jie būtų labiau linkę mokėti mokesčius, jei labiau pasitikėtų valstybine švietimo sistema.
„Ką tai reiškia? Tai yra įvairiausi neramumai šalyje, kurie yra susiję su mokesčiais bei jų mokėjimu“, – konstatavo K.Jovaišas.
O štai Estijoje, anot jo, žmonės savo švietimo sistema didžiuojasi.
„Čia nėra tokio atotrūkio tarp didmiesčių ir pasienio miestų. Žmonės galvoja, kad gali gauti tokią pat švietimo kokybę tiek didmiesčiuose, tiek miesteliuose. Estijos žmonės net atsisakė bendrauti atliekant tyrimą apie šešėlį, teigdami, kad jo šalyje nėra“, – įspūdžiais dalinosi jis.
Kalbant apie Rumuniją buvo nustatyta, kad tam, jog ten žmonės gautų socialines išmokas, jie turi turėti pažinčių valstybinėse institucijose.
Lietuva – nelegalios prekybos vartai į Vakarus
„Lietuva be šešėlio“ vadovas antrino pranešėjams ir pateikė savo įžvalgas, remdamasis naujausiais bendrovės „Nielsen“ atliekamais „tuščių pakelių“ tyrimo duomenimis.
„Kaip įrodo naujausi „tuščių pakelių“ tyrimo duomenys, Lietuva yra ne tik tranzito grandis nelegalioje tabako gaminių prekybos grandinėje. Dalis piliečių tokį tranzitą bei vietinę šešėlinę prekybą dangsto ir toleruoja, taip keršydami valstybei“, – sakė K. Kupšys.
Pasak K. Kupšio, šešėlio problemas sprendžia ne beatodairiškas akcizų didinimas, o kompleksinis darbas gerinant socialinių paslaugų kokybę.
„Galėtume atsižvelgti į Estijos pavyzdį. Šios šalies vyriausybė nusprendė daugiau nebekelti akcizų, kadangi suskaičiavo, kad dėl perdėto akcizų didinimo šalies biudžetas per pusantrų metų jau prarado 340 mln. eurų“, – sakė K. Kupšys.
„Lietuva be šešėlio“ vadovas pabrėžė, kad panašias į „Civitta“ tyrime pateiktas rekomendacijas kovai su nelegalia prekyba ir struktūrinėmis jos priežastimis 2015 m. jau yra siūlęs valdžios institucijoms, tačiau iš jų nesulaukė atsako.
„Šešėlinės prekybos tema pagaliau turi tapti svarbi ne tik Muitinės ar Policijos departamentams, bet ir tokioms institucijoms kaip Finansų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – ką jau bekalbėti apie savivaldybių įsitraukimą“, – sakė K. Kupšys.
