Prezidento socialisto Nicolaso Maduro oponentai išėjo į gatves, ir opozicijos lyderis Juanas Guaidó paskelbė save laikinuoju prezidentu.
Praėjusią savaitę vykusių demonstracijų metu žuvo 26 žmonės, o JT įspėjo, kad padėtis gali tapti nevaldoma.
Kas gi vyksta šioje Pietų Amerikos valstybėje, pasakoja BBC savo svetainėje bbc.com.
1. Šalyje didžiulė infliacija
Pati opiausia problema, nuo kurios kenčia Venesuelos gyventojai, – hiperinfliacija. Infliacija Venesueloje išaugo, išrinkus prezidentu Nicolasą Maduro.
Infografika Nr.1
Opozicijos kontroliuojamos Venesuelos nacionalinės asamblėjos duomenimis, iki 2018 metų lapkričio mėnesio infliacijos lygis per 12 mėnesių pasiekė 1 300 000 procentų.
Praėjusių metų pabaigoje kainos padidėdavo dvigubai vidutiniškai kas 19 dienų.
Dėl šios priežasties daugeliui Venesuelos gyventojų pasidarė sunku nusipirkti pagrindinių maisto produktų ir higienos reikmenų.
Dolerio kursas taip pat šoktelėjo aukštyn.
Infografika Nr.2
2. BVP mažėja
Turėdama daug naftos atsargų Venesuela buvo galingiausia Lotynų Amerikos ekonomika.
Tačiau vadovaujant dabartiniam prezidentui N.Maduro, šalies ekonomika dėl korupcijos, prasto valdymo ir didelių skolų susmuko.
Infografika Nr.3
Prezidentas Hugo Chavezas pasinaudojo didelėmis naftos kainomis pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje ir ėmė dideles paskolas. Valstybės išlaidos padidėjo.
Po to, per pirmąją prezidento N.Maduro kadenciją, prasidėjo ekonomikos žlugimas.
Daugelis kaltina N.Madurą ir socialistų vyriausybę už padėties pablogėjimą šalyje.
N.Maduro kaltina „imperialistus“, pvz., Jungtines Valstijas ir Europą, dėl „ekonominio karo“ prieš Venesuelą pradėjimo ir ekonominių sankcijų taikymo daugeliui vyriausybės narių.
Naftos kainų kritimas 2016 metais pagilino krizę.
3. Žmonėms trūksta maisto
Venesuelos gyventojai kenčia nuo alkio.
Aštuoni iš dešimties apklaustų žmonių 2017 metais sakė, kad pradėjo mažiau valgyti, nes namuose nėra maisto.
Šeši iš dešimties sakė, kad jie eina miegoti alkani, nes neturi pinigų maistui.
Infografika Nr.4
Tai atsiliepia šalies gyventojų sveikatai.
Dauguma apklaustųjų (64,3 proc.) sakė, kad 2017 metais jų svoris nukrito – vidutiniškai 11,4 kg. Labiausiai sulyso neturtingiausi gyventojų sluoksniai.
Kiti atlikto tyrimo duomenys:
Maisto kokybė pablogėjo, porcijos sumažėjo.
Devyni iš dešimties žmonių negali sau leisti įsigyti įprasto maisto.
8,2 mln. žmonių valgo du kartus per dieną ar rečiau.
Racione trūksta produktų, kuriuose gausu geležies, vitaminų ir kitų maistingųjų medžiagų.
Kai kurie venesueliečiai pradėjo valgyti maistą, kurį dalija labdaros organizacijos.
Atsitiko taip, kad venesueliečiai pradėjo maitintis „vargšų maistu“.
Juka arba valgomasis manijokas – pigus šakniavaisis, bulvių pakaitalas. Jis patiekiamas virtas arba keptas. 2015 metais greito maisto restoranų tinklas „McDonald`s“ valgiaraštyje pakeitė gruzdintas bulvytes gruzdinta juka.
4. Šalyje trūksta vaistų
Pastaraisiais metais Venesueloje labai padidėjo maliarija sergančių žmonių skaičius. Visiškai kita padėtis yra kaimyninėse Lotynų Amerikos šalyse, kur sergamumas mažėja.
1961 metais Venesuela tapo pirmąja pasaulio valstybe, oficialiai nugalėjusia šią ligą. Dabar šalyje užfiksuoti susirgimo atvejai mažiausiai 10-yje iš 24 valstijų.
Infografika Nr.5
Kanados ne pelno organizacija „Icaso“, remdamasi nutekintais vyriausybės ataskaitų duomenimis, pranešė, kad šalyje plinta sunki trečiadienė maliarija (Plasmodium vivax).
Venesuelos centrinio universiteto tyrimų centro duomenimis, šalyje labai trūksta vaistų, reikalingų maliarijos gydymui.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Jose Felixas Oletta sakė, kad pagal prognozes 2018 metais maliarijos atvejų padaugėjo 50 procentų.
5. Naftos gavyba mažėja
Venesuela turi didžiausias pasaulyje naftos atsargas, o naftos produktai sudaro didelę šalies eksporto dalį.
Infografika Nr.6
Naftos kainų kritimas, kuris prasidėjo 2014 metų viduryje, pakenkė ir taip trapiai šalies ekonomikai, kuri priklauso nuo naftos eksporto. Metais anksčiau nuo vėžio mirė H.Chavezas. Kitais metais šalyje prasidėjo krizė: BVP sumažėjo beveik 6 proc., o infliacija ėmė sparčiai didėti.
Nuo to laiko naftos gavyba šalyje mažėja.
6. Daug venesueliečių paliko šalį
Remiantis JT duomenimis, nuo 2014 metų iš šalies išvyko trys milijonai Venesuelos piliečių.
Dauguma jų išvyko į kaimyninę Kolumbiją, kai kurie persikėlė į Ekvadorą, Peru, Argentiną, Čilę ir Braziliją.
Infografika Nr.7
Venesuelos viceprezidentė Delcy Eloína Rodríguez Gómez bandė užginčyti JT duomenis, pareikšdama, kad juos padidino „šalys priešai“, kurios bando pateisinti karinę intervenciją.
7. Šalys remia skirtingas konflikto Venesueloje puses
Jungtinės Valstijos, Kanada ir daugiau kaip dešimt Lotynų Amerikos šalių jau pareiškė palaikančios šalies parlamento vadovą Juaną Guaidó. Tuo pačiu jos atsisakė paremti prezidentą N.Maduro, kurio antroji kadencija prezidento poste prasidėjo tik prieš porą savaičių.
Ispanija, Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė sausio 26 dieną pareiškė, kad oficialiai rems J. Guaidó, jei per ateinančias aštuonias dienas šalyje nebus paskelbti nauji rinkimai.
Infografika Nr.8
Rusija pasmerkė šalis, kurios išreiškė paramą J. Guaidó, sakydama, kad tai pažeidžia tarptautinę teisę ir yra „tiesus kelias į kraujo praliejimą“. Kinija, Meksika ir Turkija taip pat palaikė N.Maduro.
Parengė Leonas Grybauskas
