„Mane prislėgė reportažai, kuriuose rodoma, kaip pirkėjų lavina užgriūva prekybos centrus, išparduodančius prekes prieš remontą.
Žmonės stumdosi rungdamiesi dėl paskutinių daiktų lentynose. O juk turėtų būti atvirkščiai – prekybos įmonės turėtų konkuruoti dėl pirkėjų, siūlydamos kuo pigiau jiems tai, ko reikia“, – sakė 29 metų Paulius Vėgėlė.
Danijoje jis gyvena jau vienuoliktus metus. 2008-aisiais baigęs Kauno „Varpo“ gimnaziją vaikinas susikrovė lagaminus ir išsiruošė į kelionę po pasaulį. Bet netrukus įsikabino į mokslus Kopenhagoje.
Mintis kilo Šveicarijoje
„Studijavau finansų vadybą koledže Kopenhagoje, kai pasaulį 2009-aisiais surakino finansų krizė. Taigi nekeliavau – mokiausi ir dirbau „Mc Donald's“ restorane. Per penkerius metus jame pakilau nuo pardavėjo iki vadybininko pareigų. Negaliu puikuotis – emigracijos pradžia man buvo sunki“, – pasakojo P.Vėgėlė.
Jis nestokojo valios ir po ketverių Danijoje praleistų metų įstojo į Kopenhagos verslo mokyklą. Pasak Pauliaus, pagal „Financial Times“ 2018 metais atliktą tyrimą, iš geriausių Europoje aukštojo mokslo institucijų jos reitingas yra 33-čias.
Štai tada, anot pašnekovo, jo gyvenimas ėmė keistis. Baigęs bakalauro studijas, vaikinas ėmėsi apskaitos ir finansų srities magistro. Užpernai, pagal studijų mainų programą išvykęs į Šveicariją, jis ir sumanė tai, kaip išlaisvinti žmones nuo žeminančio apsipirkimo.
„Mano dėstytojai kalbėjo apie finansų rinkas ir jų pokyčius. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį brokeriai, norėdami užsitikrinti geriausią valiutų kursą, daug laiko skirdavo deryboms su bankais. Bet pastarųjų pusėje buvo ir derybinė galia. Taip dabar yra ir prekyboje – pirkėjai varžosi dėl prekių, ieškodami palankiausių nuolaidų.
Bet finansų rinkose atsirado esminių pokyčių. Brokeriai naudojasi sistemomis, kuriose pateikia savo užklausas. O didžiausi pasaulio bankai varžosi tarpusavyje, norėdami pateikti geriausią pasiūlymą“, – sakė Paulius, sumanęs tokį virsmą sukelti ir prekybos srityje.
Bando keisti įpročius
Pasak P.Vėgėlės, žmonės šiuo metu parduotuvėse negali derėtis. Jei kaina nepriimtina, jie traukia prekių ieškoti kitur. Tai liudija, kad prekybinė galia vis dar yra įmonių pusėje. Jos manipuliuoja nuolaidomis ar skelbia sezoninius išpardavimus.
„Stebiu, kas vyksta Lietuvoje. Matau, kaip vargina žmones nuolaidų medžioklė. Bet tai nėra tik Lietuvos ypatybė. Danijoje pastaruoju metu daug diskutuojama, kodėl parduotuvėse negalima suderėti palankesnės kainos“, – kalbėjo Paulius.
Daugelis elektroninių parduotuviu manipuliuoja kainomis. Prieš metus internete jis aptiko tyrimą, kurio metu buvo apžvelgiamas vieno produkto kainų svyravimas per mėnesį. Tyrimas įrodė, kad vienas žmogus, apsilankęs svetainėje, gali matyti didesnę kainą negu kitas. Nors abu perka lygiai tą pačią prekę.
Taip yra todėl, kad įmonės stebi vartotojų veiklą internete naudodamos slapukus ir atitinkamai pakelia kainas.
„Ar tai teisinga? Manau, daugelis jaustųsi apgauti išleidę daugiau pinigų už tą patį produktą ir vien dėl to, kad pardavėjas žinojo, jog žmogus turi daugiau pajamų ar yra linkęs išleisti daugiau lėšų tam tikriems produktams.
Taip atsirado mano sumanymas sukurti RVLhub.com platformą, kuri taptų pirkėjų ir pardavėjų derybų vieta.
Ja naudodamasis žmogus gali nurodyti ieškomos prekės specifikacijas, gali – techninius parametrus ar gamintojus, taip pat gali paskelbti ir kainą, už kurią pirktų prekę. Taip situacija apverčiama , ir dabar jau įmonės ima konkuruoti dėl pirkėjo, siūlydamos savo paslaugas ar prekes“, – paaiškino pašnekovas.
Pasamdė solidžią įmonę
P.Vėgėlė yra finansininkas, ne programuotojas. Tam, kad idėja virstų platforma RVLhub.com, jam prireikė specialistų pagalbos.
„Žinojau, kad Lietuva turi vienus geriausių programavimo specialistus pasaulyje. Be to, būdamas emigrantas, norėjau lietuvių sukurto IT produkto. Juk tai – ateities elektroninės komercijos technologija.
Pasirinkau bendrovę „TeleSoftas“, kuri yra patekusį į 2017 metų sėkmingiausiai augusių įmonių „Deloitte 500 EMEA & Technology Fast“ penkiasdešimtuką. Man reikėjo kokybiško produkto, todėl investavau visas savo daugelio metų santaupas.
Idėją įgyvendinti padėjo ir mano bičiulis Danijoje. Jis taip pat yra finansininkas, kuris tapo „tyliuoju“ šio projekto investuotoju. Pati platforma ir idėjos įgyvendinimas mudviem kainavo apie 20 tūkst. eurų“, – sakė Paulius.
Jis neslepia: iš anksto žinojo, kad tai bus milžiniškas iššūkis. Juk jis skirtas žmonių apsipirkimo įpročiams pakeisti, o tai padaryti nėra lengva.
Kokia viso to nauda?
RVLhub.com sistema tapo pirkėjo ir pardavėjo susitikimo vieta. Pirkėjas pateikia produkto užklausą, o įmonės per parą turi pateikti pasiūlymus. Žmogus ir pasirenka jam priimtiniausią.
„Vadinamoji blokų grandinių (angl. Blockchain) technologija mums padeda automatizuoti visus procesus. Panaikinami tokie dalykai, kaip prekių ar paslaugų paieška ir reklamos. Tikslas yra vienas – parduoti tai, ko reikia pirkėjui“, – sakė P.Vėgėlė.
Jis nori įrodyti ir tai, kad įmonėms tai – didelė nauda. Šiuo metu RVLhub.com platforma jau naudojasi pirkėjai iš Danijos, Amerikos, Australijos, Lietuvos – taip pat.
„Norime tiekti paslaugą ir įmonėms. Kol kas platformoje jų dalyvauja 43 – informacinių technologijų, kompiuterių, televizorių, baldų gamybos. Ir tai vos po pusmečio mūsų veiklos. Akivaizdu, jei yra paklausa, atsiranda ir pasiūla“, – neabejojo vaikinas.
Be to, naudojantis šia globalia RVLhub.com platforma galima ir paslaugas, pavyzdžiui, keliones, bilietus į renginius ar, nurodžius pinigų sumą, įsigyti maisto produktų ar užsakyti patiekalų dideliam renginiui.
Pasak P.Vėgėlės, žmonės jau pageidauja prekių nurodydami jų kilmės šalį. O tai – galimybės išskirtiniam verslui, kuris gali siūlyti prekių iš Lietuvos, Danijos, Amerikos – bet kurios valstybės ir taip konkuruoti su didelėmis įmonėmis.
„Konkuruoti juk nebūtina tik kainomis. Galbūt klientui yra svarbus garantinio aptarnavimo laikas, o gal – kitas veiksnys. Kaip patenkinti pirkėjų poreikius, priklauso ir nuo kūrybingumo.
Pavyzdžiui, Danijos pirkėjai, ieškantys technikos, per keletą sekundžių galėtų gauti pasiūlymus ir iš Lietuvos įmonių. Tokiu būdu jos tiesiogiai konkuruotų su Danijos gamintojais, neleisdamos pinigų reklamai.
Pernai Danijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė apie 320 mlrd. eurų, Lietuvos – apie 47 mlrd. eurų. Tad Lietuvos įmonės, konkuruodamos su Danijos bendrovėmis, padidintų savo rinkos dydį kone 7 kartus, o tuo pačiu ir pelningumą“, – skaičiavo Paulius.
Sulaukė šūsnies pagyrų
Ar pats P.Vėgėlė – platformos sumanytojas, ja naudodamasis ką nors nusipirko?
„Bandžiau, tačiau tam, kad platforma pradėtų optimaliai veikti, reikia daug daugiau įmonių. Todėl ir žmonės neturėtų nusivilti, jeigu ne visada ar ne iš karto pavyks gauti pasiūlymų – dar trūksta pasiūlos. Taigi „be vištos nebus kiaušinio, bet be kiaušinio nebus ir vištos.
RVLhub.com platformą kūriau iš idėjos, ji mane persunkė. Mano tikslas yra ją išlaikyti“, – sakė vaikinas.
Jis pasidžiaugė, kad jį, emigrantą lietuvį, didžiausias Danijos dienraštis Ekstrabladet.dk pavadino žmogumi, „stojusiu į kovą už tai, kad pirkėjams būtų grąžinta pasirinkimo bei derybinė galia“. Danijos vartotojų teises ginanti organizacija TEANK taip pat pažėrė komplimentų „Naujos ateities rinkos kūrėjams“.
„Noriu šį savo produktą parodyti ir Lietuvos žmonėms, kad ir jie patikėtų, jog įmanoma kontroliuoti kainas ir pirkimus“, – sakė P.Vėgėlė.
Kur dingo derybų menas?
Kopenhagos Verslo mokyklos Ekonomikos fakulteto profesoriaus Davido Jinkins specializacija – tarptautinė ekonomika. Jis nurodė priežastį, kodėl žmonės nedrįsta derėtis parduotuvėse, nors anksčiau tai buvo įprasta.
„Žmonės vengia sunkumo derėtis. Jie priima tokias kainas, kokios jos yra. Nes dažniausiai derybos yra bevaisės ir tik sukelia stresą. Tad jeigu vartotojai šiais laikais dar derasi, tai nebent pirkdami automobilį ar butą“, – sakė D.Jinkins. Jo teigimu, taip įmonės įgijo galią kontroliuoti rinkas ir kainas.
Pasirodo, skirtumas tarp savikainos ir kainos, už kurią žmonės perka prekes, drastiškai išaugo per pastaruosius 40 metų. Jei 1980 metais tai sudarė 18 procentų, šiuo metu jis siekia 67 procentus.
