Bendrovės komentare naujienų agentūrai „Elta“ pabrėžiama, kad jos veiklos prioritetas yra ne pelno maksimizavimas, o saugumas.
„Naujoje „Lietuvos energijos“ strategijoje LE 2030 įtvirtinta, kad svarbiausias mūsų įmonių grupės tikslas yra vertės Lietuvai kūrimas ir stabilios grąžos per užsienyje išplėtotas veiklas užtikrinimas. Tai reiškia, kad vykdydami veiklą prioritetu visuomet laikome šalies energetinį saugumą ir viso regiono energetikos sistemų stabilumą, o ne pelno maksimizavimą“, – sakoma „Lietuvos energijos“ komentare.
Kaip teigiama įmonės atsakymuose, sėkmingai prisidėti prie Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklų sistema, išlaikant patikimus elektros gamybos pajėgumus Lietuvoje ir vystant naujus, yra esminis tikslas, kurį bendrovė kelia už strateginę generaciją atsakingai grupės įmonei „Lietuvos energijos gamybai“.
„Tuo pačiu būtina pabrėžti, kad „Lietuvos energijos“ grupės įmonės, kaip gamintojos, veikia atviroje rinkoje kartu su kitais regiono gamintojais ir potencialiais investuotojais. Remiamės Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, kuriuose, bent jau šiuo metu, „Lietuvos energijai“ nėra numatytos pareigos plėtoti papildomus generacijos pajėgumus. Tokią situaciją lemia ir už vietinę gamybą gerokai mažesnės elektros importo kainos bei didėjanti energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių (AEI) pajėgumų plėtra“, – pabrėžiama bendrovės atsakymuose.
Juose taip pat akcentuojama, kad, nepaisant minėtų įpareigojimų nebuvimo, grupės strategijoje LE 2030 numatyta, kad per ateinančius 12 metų į gamybos įrenginius tiek esamose, tiek naujose gamybinėse bazėse bendrovė investuos 600 mln. eurų. Inovacijų srityje jau dabar aktyviai vykdomi energijos kaupiklių ir saulės baterijų bandomieji projektai. Be to, įgyvendinant strategiją LE 2030 planuojama skirti iki 2,7 mlrd. eurų žaliosios generacijos pajėgumų plėtrai.
„Bendra grupės instaliuotų atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumų galia turėtų pasiekti 3 GW, dalis jų bus išvystyta Lietuvoje – planuojama, kad 33 proc. visos Lietuvos elektros energijos, pagaminamos iš AEI, bus gaminama „Lietuvos energijos“ valdomose AEI jėgainėse. Jeigu minėta pareiga vis dėlto atsirastų, mes būtume pasirengę visapusiškai prisidėti prie šalies energetinei nepriklausomybei būtinų projektų įgyvendinimo ir plėtros“, – rašoma „Lietuvos energijos“ atsakymuose.
Trečiadienį V.Poderys „Eltai“ teigė, kad komisijos posėdžio metu buvo keliamos idėjos teisės aktuose numatyti tam tikras sąlygas, kaip „Lietuvos energija“ turėtų plėtoti elektros gamybą.
„Mūsų Achilo kulnas yra generacija. Be jos išvystymo būtų labai apsunkinta sinchronizacija. Problema ta, kad „Lietuvos energija“ elgiasi kaip tikras rinkos žaidėjas. Jei rinkoje nėra signalų, tai jie ir nestato, neplėtoja naujų projektų. O šalis yra užsibrėžusi tikslą plėtoti su saugumu susijusį projektą.
Posėdyje buvo apsispręsta, kad turime spręsti šią problemą. Teisės aktuose turi būti numatyta „Lietuvos energijai“ pareiga ir tam tikros sąlygos, kaip jie turi plėtoti elektros gamybą arba generacijos įrenginius. Jie neturi užimti pozicijos, kad yra laisvi rinkos žaidėjai“, – teigė V.Poderys.
Primename, kad pernai birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos, kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.
Kaip interviu „Eltai“ kiek anksčiau teigė energetikos ministras, generacijos klausimas pereinamuoju sinchronizacijos laiku yra sudėtinė sinchronizacijos projekto dalis, todėl pernai buvo daug dirbama tiek Baltijos šalių, tiek Lietuvos mastu.
„Šiandien turime apytikslius skaičius, kad Lietuvai trūksta apie 300 MW lanksčios, patikimos generacijos pajėgumų, kurie turėtų atsirasti iki 2025 m. Iki to laiko taip pat vertiname tuos pajėgumus, kuriuos turime šiandien. Svarbu tai, kad praėjusiais metais buvo įvardinta generacijos pajėgumų apimtis, o šių metų tikslas – užtikrinti būdą, kaip efektyviausiai tą generaciją pasiekti“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
