Vadinamasis kietasis „Brexit“ neigiamai atilieps ir JK, ir visoms ES valstybėms, nors labai nevienodai. Lietuvos ekonominiai ryšiai su JK nėra labiausiai išplėtoti, todėl gresiančios žalos negalima lyginti, pavyzdžiui, su galimais Airijos praradimais.
Vis dėlto daug netekti gali ir Lietuva.
Mūsų šalies eksportas į JK pernai viršijo 1,3 mlrd. eurų, pagal eksportuotų lietuviškos kilmės prekių ir suteiktų paslaugų vertę tai šešta pagal dydį užsienio rinka.
Skaičiuojama, kad muitai ir muitinės procedūros lietuvišką produkciją pabrangintų maždaug dešimtadaliu, o tai, nelygu „Brexit“ scenarijus, Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) gali sumažinti 0,3–0,7 procento.
Negana to, ekonomikos sektoriai nukentėtų labai netolygiai. Ekspertų nuomone, didžiausi nuostoliai gresia transporto verslui, kuris sukuria net iki 10 proc. šalies BVP. Mat Lietuvos vežėjai labai aktyviai dirba visoje ES rinkoje ir gabena daugybę krovinių į JK.
Kas nutiks, jei į JK vilkikams teks keliauti jau ne kaip į bendrą ES ekonominę erdvę, o kaip į trečiąją šalį?
Pirmiausia reikės pildyti muitinės deklaracijas, stovėti eilėse pasienyje. Mat, kaip teigia Lietuvos vežėjai, JK visiškai nepasirengusi muitinių procedūroms, automobilių patikrai, neturi tokiam darbui net pakankamai specialistų ir realiai dar nesukūrusi būtinos pasienio infrastruktūros.
Dabar transportas iš JK grįžta per tris dienas, o po „Brexit“ tam gali prireikti penkių parų.
Tai gerokai padidintų vežėjų išlaidas, sumažintų jų konkurencingumą, nepaisant didžiulių pastarųjų metų Lietuvos bendrovių investicijų į sunkvežimių parko atnaujinimą.
Galbūt britai ir norėtų susilpninti dalies Europos šalių vežėjų konkurencingumą ir išstumti juos iš savo rinkos, nes jų keliais jau seniai krovinius veža daugiausia lietuvių, rumunų, lenkų, slovakų, vengrų vilkikai.
Jau dabar britai ėmė trukdyti užsienio vežėjų vidinių vežimų verslui – atsirado požymių, kad siekiama riboti tokią veiklą, įvesti jai kvotas.
Tai nieko gera nežada Lietuvos vežėjams, juolab kad ES šalims nėra paprasta susivienyti, nes jos yra ne tik sąjungininkės spaudžiant britus, bet ir konkurentės varžybose dėl jų rinkos.
Suprantama, jei Londonas nesusitars su Briuseliu dėl daugmaž panašaus kaip dabar laisvo prekių ir paslaugų judėjimo, prasidės atskiros ES valstybių derybos su britais.
Lietuva transporto sektoriuje anaiptol nėra smulki žuvis.
Vis dėlto ji negali prilygti ekonomine svarba, pavyzdžiui, Vokietijai, todėl Londonui nebus pirmutinė derybų partnerė. Gali tekti ir palaukti, kol su JK susitars didžiosios valstybės, o tai žlugdytų mūsų vežėjų verslą.
Žinoma, ne viskas taip juoda, kaip gali atrodyti svarstant niūriausius „Brexit“ scenarijus.
Pirmiausia britai nelabai turi kuo pakeisti Rytų ir Vidurio Europos šalių vežėjų.
Ne taip greitai jiems pavyktų savo transportu aprūpinti labai daug prekių įsivežančią JK. Todėl anksčiau ar vėliau nusistovės nauja gabenimų tvarka, kuri leis ir lietuviams rasti savo vietą.
Tačiau vežėjai nuogąstauja: kiek laiko prireiks, kol padėtis normalizuosis? Nuomonės smarkiai skiriasi.
Vieni mano, kad chaosas JK pasienyje gali trukti kokį mėnesį, kitų prognozės niūresnės – esą prireiks ir kelių mėnesių, kol britams pavyks susitvarkyti. Yra ir pesimistų, kurie mano, jog netvarka truks net porą metų.
Blogiausia, kad Lietuvos vežėjai nežino, kokiam įvykių scenarijui ruoštis – iki šiol visiškai neaišku, kaip bus galima įvažiuoti į JK po kovo 29 dienos.
Lyg to būtų maža, transporto bendrovėms didžiulį nerimą kelia mūsų šalies vežėjams labai nepalankios Prancūzijos, Vokietijos ir dar kelių Vakarų Europos valstybių stumiamo Mobilumo paketo nuostatos.
Pagal naują tvarką, vilkikai turėtų būti grąžinami į savo registracijos šalį, dažnu atveju jiems tektų grįžti tuščiomis. Aišku, Vakarų rinkose dirbančios Rytų ir Vidurio Europos transporto bendrovės patirtų didžiulių nuostolių, todėl Briuselyje jau protestavo šimtai Lietuvos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos vežėjų.
Bet kol kas šioms šalims nepavyksta blokuoti protekcionistinėmis vadinamų Mobilumo pakto nuostatų, kurios, pasak Lietuvos susisiekimo ministro R.Masiulio, skaldo visą Europos transporto sektorių, užkerta kelią laisvam prekių ir krovinių judėjimui.
Tai rodo, kad viešai deklaruojamus ES principus realiame gyvenime kartais nustelbia egoistinis valstybių interesas proteguoti savo verslą. Juk tuščių vilkikų važinėjimas į savo registracijos šalį tik kenktų aplinkosaugai, kuria taip susirūpinę europiečiai. Bet noras išstumti konkurentus gali būti stipresnis.
Mobilumo paktas dar bus svarstomas Europos Parlamente (EP). Ar Rytų ir Vidurio šalims pavyks susitelkti, ieškoti sąjungininkų ir bendromis jėgomis ginti bendros europinės transporto rinkos principus tiek svarstant teisės aktus EP, tiek sprendžiant „Brexit“ problemas?
