Štai taksi įmonių vairuotojai sako, kad šiuo metu esami teisiniai darbo reguliavimo skirtumai tarp pavežėjų ir taksi įmonių, tiesiog bado akis ir, nors problema sena, kaip pats gyvenimas, jai ištaisyti vis dar nieko nesiimama.
Kad reikalas rimtas, rodo ir prieš porą metų pateiktos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvados.
Reikalavimai – kaip diena ir naktis
Kaip lrytas.lt pasakojo jau daugelį metų vienoje sostinės taksi įmonių dirbantis Vladas (vardas pakeistas, asmuo redakcijai žinomas- red.), taksi įmonių darbas šiuo metu yra stipriai reglamentuotas, kai, tuo tarpu, pavežėjai rinkoje karaliauja toli gražu ne su tokiomis pačiomis darbo reglamentavimo taisyklėmis.
„Jokios kontrolės, kas susiję su mokesčių administravimu, su leidimų gavimu. Būna, kad dirba ukrainiečiai, kurie išvis neturi leidimų dirbti.
Yra dalis ir tokių įmonių, kurios uždaro savo taksi įmonių veiklą ir ją formina kaip pavežėjo. Aš suprantu, kad taip žmonėms tiesiog patogiau kurti ir vystyti verslą, tačiau tai yra nesąžininga konkurencija“, – mintimis dalinosi vairuotojas.
Vlado teigimu skirtumai yra tokie akivaizdūs, kad valdininkams turėtų būti labai gėda.
„Skirtingos ir automobilių draudimo kainos. Draudikai negali identifikuoti pavežėjų. Taksi ir paprasto automobilio draudimo kaina skiriasi net septynis kartus. Po to viskas susiveda į didesnes paslaugos kainas klientui“, – pagrindinius skirtumus dėstė Vladas.
Tiesa, ne mažesnę svarbą šiame kontekste, pasak vairuotojo, vaidina ir skirtingas mokesčių administravimas.
„Pavežėjai žmones veža už tiek, kiek nori, ir jie neturi jokių metrologiškai patvirtintų įtaisų, kai, tuo tarpu, taksi automobilyje yra privalomas taksometras“, – pagrindinius skirtumus dėstė vyras.
Susidomėjo ir STT
2017 metų vasarį galimai nelygiu taksi ir pavežėjų darbo reglamentavimu buvo susidomėjusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Ji Susisiekimo ministerijai ir Konkurencijos tarybai tada pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą.
Tyrimas, kaip rašoma dokumente, buvo atliktas pačios STT iniaciatyva.
„Pažymėtina, kad keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu paslaugos iš esmės yra
tokios pat rūšies kaip ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi paslaugos, tačiau išanalizavus teisės aktus matyti, jog šių paslaugų teisinis reguliavimas reikšmingai skiriasi, įtvirtinti skirtingi reikalavimai“, – buvo aiškiai dėstoma dokumente.
Pagrindiniai keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi paslaugų teisinio reguliavimo skirtumai, anot STT, susiję su ne vienodomis sąlygomis kalbant apie transporto priemonių eksplotavimą, taip pat skiriasi leidimų teikti paslaugas išdavimo terminai.
Rašte teigiama, kad pavežėjai, pateikę prašymą verstis veikla, ją gali vykdyti jau kitą dieną, o taksi vairuotojams leidimų gali tekti laukti net iki 20 darbo dienų.
Ne mažiau dėmesio STT išvadose skiriama ir darbo teritorijos apribojimams. Pavyzdžiui, teigiama, kad taksi vairuotojai paslaugas gali teikti tik toje savivaldybės teritorijoje, kurioje gautas leidimas, o pavežėjai palaugoms teikti apribojimų neturi.
„Manome, kad pateikti teisinio reguliavimai skirtumai galimai sukuria nelygiavertes sąlygas toje pačioje rinkoje veikiantiems subjektams, kas laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu“, – buvo teigiama 2017 metų vasarį pateiktame STT rašte.
Ministerija: „Tai skirtingi veiklos modeliai“
Tiesa, pačios Susisiekimo ministerijos nuomone, pavežėjų ir taksi įmonių veiklos modeliai – skirtingi.
„Pažymime, kad šie veiklos modeliai yra skirtingi ir turi skirtingas sąlygas bei specifiką veiklai vykdyti.
Vežėjas gali laisvai rinktis, kuris veiklos modelis jam priimtinesnis, taip pat vykdyti abi veiklas skirtingomis transporto priemonėmis“, – buvo rašoma lrytas.lt gautuose ministerijos atsakymuose.
Paklausus, ar ministrijos nuomone, pavežėjų darbo reglamentavimo trūkumas šalyje nedidina šešėlio, ministerija į pateiktą klausimą neatsakė.
„Susisiekimo ministerija, siekdama aiškiau apibrėžti minėtas veiklas ir sumažinti galimybę išvengti atsakomybės už nusižengimus, inicijavo Kelių transporto kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kurie šiuo metu derinami su institucijomis“, – buvo rašoma atsakyme ir pridurta, „kad šiais pakeitimais nesiekiama visiškai suvienodinti skirtingų veiklų, tačiau numatoma suvienodinti tam tikrus reikalavimus.“
