Jo teigimu, pernai įsisiūbavęs prekybos karas tarp JAV ir Kinijos jau turėjo neigiamos įtakos pasaulio ekonomikai. Iš viso muitai yra pritaikyti 250 milijardų dolerių vertės Kinijos prekėms. Be to, muitus grasinama pakelti nuo 10 iki 25 proc., taip pat ir dvigubai išplėsti prekių sąrašą, kurioms tokie muitai taikomi.
Pasak ekonomisto, prekybos karas tarp JAV ir Kinijos taip pat nėra izoliuotas reiškinys. Suprastėję kinų lūkesčiai neigiamai atsiliepė Vokietijos ir kitų Europos šalių pramonei, nes namų ūkiai atsisako didelių pirkinių, pavyzdžiui, naujų automobilių.
Šiuo metu vyksta intensyvios derybos tarp aukštų JAV ir Kinijos diplomatų: JAV reikalauja, kad Kinija taptų atviresnė investicijoms, reformuotų intelektinės nuosavybės apsaugą, nebetaikytų nesąžiningų konkurencijos metodų, pavyzdžiui, manipuliavimo valiutomis.
„Neramu ir kitame prekybos karų fronte. JAV grasina muitais automobiliams, o tai suduotų skaudų smūgį ir taip šlubuojančiai Europos pramonei, kuri vis dar nebaigia tvarkytis su pasikeitusiais automobilių emisijų standartais. 3,5 proc. Europos sąjungos darbo vietų yra automobilių gamybos sektoriuje, pridėjus ir susijusias industrijas – skaičius perkoptų 7 proc. Tad akivaizdu, kad pritaikius automobilių muitus poveikis ES ekonomikai būtų ryškiai neigiamas“, – teigia V. Šimkus.
Anot „Swedbank“ ekonomisto, „Brexit“ situacija išlieka stabiliai chaotiška, tačiau kovo mėnuo atneš daugiau aiškumo. Vis dėlto Europoje smarkiai suintensyvėjo pasiruošimas blogiausiam scenarijui.
Jungtinės Karalystės vyriausybė pasirinko labai rizikingą taktiką tempti laiką iki paskutinės minutės. Išėjimo be susitarimo tikimybė auga su kiekviena diena, nes britų parlamente taip ir neatsiranda alternatyvos, kuri galėtų suburti daugumą. Labai tikėtinas ir „Brexito“ atidėjimo scenarijus ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui. ES aiškiai išdėstė poziciją, kad ji pritartų atidėjimui, jei tik JK to paprašytų.
Gerai subalansuota ir tvari Lietuvos ekonomika apsaugo nuo ekstremalių pasekmių dėl išorės sukrėtimų. Tačiau, „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimais, vien kietojo „Brexito“ scenarijus galėtų nubraukti 0,4 procentinio punkto nuo 2,7 proc. „Swedbank“ prognozuojamo šalies BVP augimo.
„Būdama viena atviriausių Europos Sąjungoje, Lietuvos ekonomika yra priklausoma nuo pasaulinių ekonomikos tendencijų. Pastaruoju metu pasaulio ekonomikos augimas prislopo, tai nemaža dalimi ir nerimo dėl pasaulinių įvykių pasekmė. Jei visi šie įvykiai susiklostytų neigiamai, gali būti, jog nemažai šalių šiuos metus pabaigtų recesijoje. Kita vertus, jei šios rizikos neišsipildytų, 2019-ieji metai pasaulio ekonomikai būtų gerokai geresni nei tikėtasi“, – rašoma V. Šimkaus komentare“.
