„Šešėlinė ekonomika šalyje traukiasi. Kasmet iš šešėlio ištraukiame po 2 proc.“, – teigė VMI vadovė Edita Janušienė.
VMI pastebi, kad mokesčių administratoriaus dėmesio sulaukę statybų, viešojo maitinimo, naudotų automobilių prekybos ir remonto bei autodetalių prekybos, mėsos ir jos gaminių gamybos ir prekybos sektoriuose dirbantys verslininkai 2018 metais į biudžetą bendrai sumokėjo net 28,8 mln. eurų (beveik 49 proc.) daugiau mokesčių nei 2017 metais.
„Bendra visų šiuose sektoriuose vykdančių veiklą mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių suma pernai, lyginant su 2017 metais, išaugo 87,3 mln. eurų (beveik 9,5 proc.)“, – sakė VMI vadovė.
2018 metais skirtingų priemonių taikymui statybų, viešojo maitinimo, naudotų automobilių prekybos ir remonto bei autodetalių prekybos, mėsos ir jos gaminių gamybos ir prekybos sektoriuose iš viso buvo atrinkti 1,7 tūkst. mokesčių mokėtojų. Skaičiuojama, kad kontroliuotų mokesčių mokėtojų PVM prievolė išaugo 3,9 karto arba 23,7 mln. eurų.
Keturiose – didžiausia rizika
VMI) didžiausią dėmesį ir toliau skirs keturioms pagal šešėlį rizikingiausioms sritims.
Statybos, viešasis maitinimas, naudotų automobilių prekyba ir remontas bei mėsos gaminių gamyba ir prekyba jais – tai keturios rizikingiausios sritys, kurias VMI pernai kontroliavo labiausiai.
Pasak Kontrolės departamento direktorės Eglės Ramanauskienės, inspekcija prižiūrėjo daugiau nei 1,4 tūkst. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojų, praneša lrt.lt.
Pasak E.Ramanauskienės, ir šiemet būtent šiems rizikingiausiems sektoriams bus skiriamas didžiausias dėmesys.
Nors šešėlio mastas Lietuvoje po truputį traukiasi, jis išlieka vienas didžiausių ES. Preliminariais mokesčių inspekcijos duomenimis, PVM atotrūkis pernai sudarė 22 proc.
Kaip kiek anksčiau skelbė Vyriausybė, nors šešėlis Lietuvoje pernai, lyginant su 2017 m., 1 proc. punktu sumažėjęs, skirtingais vertinimais, jis sudaro 15-23 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai yra vis dar daugiau nei Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir ES vidurkis. Šiemet iš „šešėlio“ planuojama ištraukti 200 mln. eurų.
Naujienų agentūra „Elta“ sausio pabaigoje rašė apie paskelbtą tyrimą, rodantį, kad Lietuvoje vidutinis pasienio savivaldybės šešėlinis ekonomikos rodiklis siekia 24 proc. ir sutampa su statistiškai panašios vidinės savivaldybės vidurkiu.
Konsultacijų bendrovės „Civitta“ parengtame tyrime apžvelgiama ekonominė 45 pasienio miestų situacija.
„Iš visų pasienio savivaldybių didžiausias šešėlinės ekonomikos rodiklis buvo nustatytas Šalčininkuose. Šioje savivaldybėje jis siekia net 39 proc., arba daugiau nei trečdalį viso savivaldybės BVP“, – sakė bendrovės „Civitta“ partneris Lietuvoje Kęstutis Jovaišas.
Anot tyrimo rengėjų, gyventojų šešėlinės ekonomikos palaikymą lemia trys pagrindinės struktūrinės priežastys: švietimo sistemos trūkumai, socialinės apsaugos sistemos spragos ir infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo kokybė.
