Visgi Švedijos verslo laikraštis „Dagens Industri“ neseniai citavo „Swedbank“ vidinio audito ataskaitą, kurioje pažymima, kad banke dar 2016 m. buvo žinoma, kad pinigų plovimo prevencija šioje finansų įstaigoje turi spragų. Kai apie pinigų plovimo prevencijos valdymo spragas Baltijos šalyse Švedijos žiniasklaidai viešai užsiminė už prevenciją atsakingas banko darbuotojas, B.Bonnesen labai greitai atleido viešai prabilusį darbuotoją, rašo „Dagens Industri“.
Švedijos laikraštis „Dagens Nyheter“, remdamasis informacija iš Švedijos ekonominių nusikaltimų biuro ir prokurorų, pranešė, kad „Swedbank“ dar praeitos savaitės pradžioje 15 didžiausių banko akcininkų informavo, kad bankas kaltinimas dėl pinigų plovimo.
Švedų žiniasklaidos cituojamas Danielis Stattinas, Upsalos universiteto profesorius, įmonių korporatyvinės elgsenos ekspertas, sako, kad tokio fakto pasitvirtinimas būtų „akivaizdus nusikaltimas“, nes „Swedbank“ yra biržoje kotiruojama įmonė ir viešai per biržą, o ne atrinktiems asmenims, turi skelbti visus svarbius pranešimus.
Reikalauja paaiškinimų
Švedijos finansų ministerija pareikalavo Finansų inspekcijos (FI) paaiškinti, kodėl viename didžiausių šalies bankų – „Swedbank“ – kilo pinigų plovimo skandalas, praneša „Bloomberg“.
Po Švedijos parlamento finansų komiteto posėdžio ketvirtadienį Finansų ministerijos valstybės sekretorius Ulfas Holmas sakė labai rimtai vertinantis kaltinimus „Swedbank“ ir, tikino jis, susitiks su generaliniu FI direktoriumi, kad šis paaiškintų pastarojo meto įvykius.
Pasak U.Holmo, vyriausybė pernai skyrė papildomų lėšų inspekcijai, kad ši efektyviau stebėtų pinigų srautus. Kartu U.Holmas pasveikino FI dėl jos savikritikos, esą inspekcijos atstovai tikino, kad FI turėjo labiau bendradarbiauti su šalimis, kuriose Švedijos bankai turi filialus.
„Pinigų plovimas dažnai yra tarptautinis reikalas, į kurį įsipainioja kelios šalys, todėl būtina stiprinti bendradarbiavimą tarp šalių“, – sakė Finansų ministerijos pareigūnas. Jo teigimu, vyriausybė dėl „Swedbank“ situacijos turi visų parlamentinių partijų palaikymą, ir nė viena partija neatmeta galimybės griežtinti reguliavimą.
Parlamento Finansų komiteto pirmininkas Fredrikas Olovssonas su FI generaliniu direktoriumi susitiks kovo 7 d., paskelbė komiteto vicepirmininkė Elisabeth Svatesson.
„Kėliau FI klausimą ir reikalavau, kad kitą savaitę jie ateitų į komitetą, kad galėtume išgirsti jų poziciją šiuo klausimu ir jų nuomonę, kaip būtų galima stiprinti bendradarbiavimą tarp skirtingų šalių institucijų, nes pinigų plovimas beveik visada vyksta pinigų srautuose tarp valstybių“, – sakė E.Svatesson, kurią cituoja agentūra „Elta“.
Rado V.Janukovyčiaus pėdsaką
Vasario 27-ąją pasirodė žinių, kad dalis pinigų, kuriuos Ukrainos teisėsauga laiko kyšiais buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, jį pasiekė pasinaudojant banko „Swedbank“ Lietuvos padalinio sąskaita. Tą pranešė naujienų portalas 15min.lt.
Portalas teigia, kad jo ir Švedijos televizijos SVT surinkti duomenys rodo, jog su V.Janukovyčiumi siejama ofšorinė įmonė „Swedbank“ sąskaita Lietuvoje disponavo dešimtmetį – 2004-2014 metais.
Pranešama, kad įtartini mokėjimai susiję su milijoniniu honoraru, kurį Ukrainos prezidentas esą gavo už daug abejonių sukėlusios knygos išleidimą.
Ukrainos pareigūnus dominanti suma siekia 3,7 mln. eurų, tačiau, anot portalo, tai tik maža dalis pinigų, kurie prasisuko per „Swedbank“ paslaugomis Lietuvoje besinaudojusios ofšorinės įmonės sąskaitą.
Išplovė milijardus eurų?
Savaite anksčiau buvo paskelbti Švedijos televizijos kanalo SVT atlikto tyrimo rezultatai. Jie rodė, kad vienas didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“ gali būti įsivėlęs į daugiau kaip 40 mlrd. kronų (apie 3,5 mlrd. eurų) išplovimą per aštuonerius metus, o sukčiavimo veiksmai tikriausiai susiję su dideliu skandalu banke „Danske Bank“.
Kaip skelbė naujienų agentūra „Elta“, televizijos kanalo duomenimis, milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai – Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais. Tarp šių klientų – pašto bendrovės su juridiniais adresais Didžiojoje Britanijoje ir kompanijos be kontaktinių duomenų, nevykdančios jokios veiklos.
Dokumentai rodo, kad šios operacijos susijusios su anksčiau atskleistomis machinacijomis banke „Danske Bank“, kurių apimtis siekė 7 mlrd. eurų. Švedų žurnalistai tvirtina, kad „Swedbank“ klientai pervedė apie 300 mln. kronų (daugiau kaip 28 mln. eurų) į 40 kompanijų su sutampančiais adresais sąskaitas. Žurnalistai taip pat aptiko duomenų apie tūkstančius banko klientų su sąskaitomis Baltijos šalyse, įregistruotų Belize ir Didžiosios Britanijos Mergelių salose, dažnai vadinamose lengvatinio apmokestinimo rojumi.
