Brangs stiprieji alkoholiniai gėrimai
Nuo penktadienio įsigaliojo Seimo patvirtintas 10 proc. didesnis akcizų tarifas etilo alkoholiui. Skaičiuojama, kad dėl to 0,5 litro stipraus alkoholinio gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,39 euro.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kiek anksčiau teigė, kad šio projekto tikslas yra mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą, o taikyti tokias priemones siūlo ir Pasaulio sveikatos organizacija.
Tikimasi, kad dėl padidinto akcizų tarifo etilo alkoholiui valstybės biudžetas 2019 m. papildomai gautų apie 5 mln. eurų pajamų.
„Tie pinigai būtų skiriami rezidentų atlyginimų didinimui ir kitoms sveikatos sistemai būtinoms išlaidoms“, – sakė A. Veryga.
Pasak ministro, stiprieji alkoholiniai gėrimai pagal parduodamą kiekį išlieka antri pagal populiarumą po alaus, todėl jų prieinamumo mažinimas yra labai svarbus.
„Taip pat, remiantis duomenimis apie alkoholinių gėrimų vartojimo pokyčius, didinant akcizų tarifus visoms alkoholinių gėrimų grupėms, etilo alkoholio rinka smuko mažiausiai. Įvertinus visa tai, padidinus akcizų tarifą etilo alkoholiui dėl išaugsiančio apmokestinimo skirtumo, lyginant su kitais alkoholiniais gėrimais, būtų dar daugiau prisidėta prie šio produkto prieinamumo mažinimo“, – kiek anksčiau teigė A. Veryga.
Kaip Eltai sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, akcizų tarifų didinimas, siekiant mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, jau tampa nebetinkama priemonė tokioms mažoms šalims kaip Lietuva, kurios gyventojai gali lengvai įsigyti šių prekių pigiau užsienyje.
Akcizų tarifai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams buvo didinami kasmet ketverius metus iš eilės nuo 2014 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per ketverius metus vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų – 68 proc., alaus – 17 proc., etilo alkoholio – tik 4 proc.
Šiuo metu etilo alkoholiui yra taikomas 1 665,04 euro už produkto hektolitrą akcizų tarifas.
Įsigalioja akcizas elektroninių cigarečių skysčiui, didėja tarifai tabako produktams
Nuo penktadienio apmokestintas elektroninių cigarečių skystis – jam bus taikomas 0,12 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.
Iki šiol elektroninių cigarečių skystis buvo neapmokestintas akcizais. Sprendimą jam taikyti akcizus Seimas priėmė pernai.
Dėl šio klausimo diskutuojant Seimo Biudžeto ir finansų komitete, jo nariai pritarė nuomonei, kad tokie rūkomieji prietaisai yra patrauklūs nepilnamečiams ir skatina juos pradėti rūkyti ir taip įgyti rūkymo priklausomybę. Tokių rūkalų atstovai teigė, kad kainos padidėjimas bus labai žymus, o šios cigaretės esą yra alternatyva „šešėliui“. Tačiau komiteto nariai replikavo, kad tie, kurie linkę rūkyti kontrabandines cigaretes, nerūko elektroninių.
Nuo penktadienio taip pat keičiasi akcizų tarifai, taikomi cigaretėms, cigarams, cigarilėms, rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams, skelbė Valstybinė mokesčių inspekcija.
Cigaretėms taikomas akcizų tarifas didėja nuo 59 eurų iki 62,25 euro už 1 tūkst. cigarečių, o kombinuotasis akcizų tarifas – nuo ne mažiau kaip 96 eurų iki ne mažiau kaip 102 eurų už 1 tūkst. cigarečių.
Cigarams ir cigarilėms taikomas akcizų tarifas didėja nuo 37 iki 42 eurų už kilogramą produkto, o rūkomajam tabakui ir kaitinamojo tabako produktams – nuo 60,24 iki 68,6 euro už kilogramą produkto.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl akcizų rūkalams didinimo biudžetas kasmet gaus per 10 mln. eurų daugiau.
Užsieniečiams žemos kvalifikacijos darbams nebereikės kvalifikacinių dokumentų
Nuo penktadienio užsieniečiams, atvykstantiems dirbti į Lietuvą ne aukštos kvalifikacijos darbus, nebereikės pateikti dokumentų, patvirtinančių jų turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus.
Tuo metu aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiai (kurie kreipiasi dėl ES mėlynosios kortelės) ir toliau turės Migracijos departamentui pateikti jų kvalifikaciją įrodančius dokumentus, skelbia Migracijos departamentas.
Užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, arba jo darbdavys kartu su prašymu išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi turės pateikti pluoštą dokumentų.
Tarp jų – užsieniečio turima kvalifikacija, užsieniečio dabartinė (-ės) ir buvusi (-ios) darbovietė (-ės), kuriose užsienietis pagal profesiją dirbo pastaruosius 2 metus, darbo joje (jose) laikotarpis ir pareigos.
Darbdavys turi įsitikinti, kad užsienietis turi dokumentus, patvirtinančius jo turimą kvalifikaciją (diplomą, pažymėjimą ar pan.) ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus (darbo knygelę, pažymą iš dabartinės ir (ar) buvusios darbovietės ar pan.).
Taip pat turima pateikti įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui arba ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui sudarytą darbo sutartį.
Migracijos departamentas primena, kad nuo kovo 1 d. darbo sutarties, sudarytos su užsieniečiu, kuris ketina dirbti Lietuvoje, registruoti Užimtumo tarnybos teritoriniame padalinyje nebereikės.
Įsigalioja nauja vaistų pardavimo tvarka
Nuo penktadienio, kovo 1 d., gydytojui išrašant kompensuojamąjį vaistą pirmą kartą ar po ilgesnės pertraukos, recepte automatiškai atsiras žyma – pirmas paskyrimas. Vaistinės tokiais atvejais bus įpareigotos išduoti pigiausius vaistus. Tikimasi, kad, įdiegus šią naujovę, sumažės išlaidos pacientams ir valstybei.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, kad į kompromisus su pacientų rizika nesileidžiama. Dažnai už originalius pigesni generiniai vaistai esą nėra kaip nors nesaugesni. Gydytojams didelių pokyčių esą nebus, nes jie ir dabar išrašo veikliąją medžiagą, ne firminį vaisto pavadinimą.
„Gydytojas, išrašydamas vaistą bendriniu pavadinimu, ką jis iki šiol ir daro, rašo veikliąją medžiagą, jeigu tai yra pirmą kartą skiriamas vaistas ar po ilgesnės pertraukos, jis turės nurodyti, pažymėti, kad tai yra pirmas paskyrimas, o vaistinė turės išduoti pigiausią vaistą pacientui.
Iš tikrųjų, yra keistų žinučių visuomenei paskleista, kad mes lygtai bandom rizikuoti pacientų sveikata gydydami pigiausiais kabutėse vaistais. Tam „pigiausiam“ bandoma suteikti nekokybiško vaisto epitetą. (...) Čia nėra jokio kompromiso su rizika, pacientams keliama rizika. Mes kalbame iš esmės apie tą patį vaistą, tą pačią veikliąją medžiagą“, – sakė A. Veryga.
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė atmeta būgštavimus, kad būtent tik generiniai, galimai pigesni vaistai gali sukelti pacientams neigiamą poveikį.
„Nepageidaujami poveikiai būna tiek nuo generinių, tiek ir nuo originalių vaistų. Kai mes kalbame apie situaciją, kai pacientas pradeda vartoti naująją veikliąją medžiagą ir pasireiškia nepageidaujami poveikiai, tai pacientui sugrįžus pas gydytoją, gydytojas dažniausiai keis veikliąją medžiagą. Tai šiuo atveju kalbame ne apie tai – vieno ar kito gamintojo vaistą rinktis, o apie tai, kad gal pacientui netinka ta veiklioji medžiaga ir reikia ieškoti kitų vaistų“, – sakė K. Garuolienė.
Turimi duomenys esą rodo, kad pirmo paskyrimo vaistai nebūtinai bus tik generiniai. Tarp pigiausių vaistų, pasak ministro, gali būti ir originalių, ir generinių vaistų.
„Net ir tie vaistai, kurie yra vadinamieji originalūs (t. y. tų firmų, kurios sukūrė vaistą), jie tuo pačiu metu gali būti ir pigiausi vaistai. Ir tokių yra, iš maždaug 1800 vaistų, kurie yra kompensuojamųjų vaistų kainyne, daugiau negu 300 ir yra tie vadinamieji originalūs vaistai. Tai bet kuris gamintojas, kuris ir sukūrė vaistą, jis gali tuo pačiu metu pasiūlyti ir pigiausią kainą“, – pažymėjo A. Veryga.
Naująja tvarka esą siekiama ne tik taupyti pacientų ir valstybės pinigus, bet ir skatinti gamintojų konkurenciją.
„Šita priemonė yra skirta ir tam, kad patys gamintojai labiau stengtųsi konkuruoti dėl kainos, kad jiems būtų sukurta rinka ir atsirastų motyvacija ateiti ir pasiūlyti pigiausią kainą“, – sakė A. Veryga.
Latvija tokią naujovę įvedė 2012 m. Ji esą padėjo pigiausių vaistų vartojimą padidinti iki 66 proc. ir stipriai paskatino konkurenciją tarp gamintojų. Latvijoje vieno iš populiariausių širdies ir kraujagyslių ligoms skirto vaisto kainos esą sumažėjo 46 proc.
„Taupo ir pacientas, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. Taupymai nėra savitiksliai. Reikia pasakyti, kad pinigų mes vis tiek niekam kitam neatiduosime, nėra jokios baimės, kad sutaupę vaistams mes tuos pinigus išleisime tam, kas yra ne sveikata. Praktiškai visi sutaupymai ir nukeliauja atgal pacientams, įtraukiant į kompensavimą naujus, labai brangius vaistus, kurių mes anksčiau neįpirkdavom. Jų ateina vis daugiau ir daugiau, onkologijai gydyti vaistų yra daug naujų ateinančių į rinkas, yra sukurtų baigiamose klinikinių tyrimų stadijose. Tai mums reikia ruoštis“, – pabrėžė A. Veryga.
Viceministrės K. Garuolienės teigimu, generinių vaistų pirkimą skatina ir kitos šalys. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje vaistinių tinklas perka vieną pigiausią vaistą, kurį ir parduoda pacientams, o Vokietijoje, jei recepte nurodytas bendrinis pavadinimas, vaistinė turi išduoti vieną iš trijų pigiausių to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos vaistų. Portugalijoje, jei recepte nurodytas bendrinis pavadinimas, vaistinė turi išduoti pigiausią to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos vaistą.
Pasak Lietuvos farmacijos sąjungos prezidento prof. habil. dr. Eduardo Tarasevičiaus, vaistininkai jau seniai žino ir taiko praktiką, kai pacientui yra pasiūlomas pigiausias vaistas, tačiau generinių vaistų vartojimas vis dar išlieka mažas. Tad žyma „pirmas paskyrimas“ bus tarsi nuoroda vaistininkui, kad pacientui reikia išduoti pigiausią tos grupės vaistą.
„Vaistinėje dirbantis farmacijos specialistas, gavęs receptą su žyma „pirmas paskyrimas“, pacientui turės parduoti pigiausią kompensuojamąjį vaistą. Išskyrus atvejus, kai nėra galimybių išduoti reikiamą pigiausio vaisto kiekį nepažeidžiant vidinės pakuotės (pvz. vaistai supakuoti buteliuke po 100 tablečių, o recepte yra išrašyta 30 tablečių). Šiuo atveju siūloma leisti parduoti kitą pagal pigumą kompensuojamąjį vaistą, kurį galima nepažeidžiant vidinės pakuotės padalinti taip, kad būtų išduotas recepte nurodytas arba jam panašus kiekis“, – pažymėjo prof. habil. dr. E. Tarasevičius.
Jei pacientas nenorės rinktis pigiausio vaisto, jis galės rinktis kitą vaistą kaip nekompensuojamą ir už jį sumokėti visą kainą.
Mažėja Konkurencijos tarybos įmokų tarifai
Nuo penktadienio įsigalioja mažesni Konkurencijos tarybos įmokų tarifai už pranešimų apie koncentraciją ir prašymų leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą.
Taryba nustatė, kad ūkio subjektai už teikiamo pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimą nuo šiol turės mokėti 9 tūkst. eurų užmokestį, o už teikiamo prašymo leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nagrinėjimą – 2,7 tūkst. eurų užmokestį. Anksčiau šie dydžiai siekė atitinkamai 10 tūkst. ir 3 tūkst. eurų.
Mokesčių dydžius tarnyba nustatė, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo nuostatomis ir įvertinusi per 2018 m. gautų pranešimų apie koncentraciją nagrinėjimo metu patirtas sąnaudas.
Konkurencijos taryba kasmet ne vėliau kaip iki kovo 1 d. apskaičiuoja įmokų dydžius, kurie grindžiami praėjusių metų institucijos sąnaudomis. Pernai iš viso buvo gauti 38 pranešimai apie koncentraciją.
Apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos Lietuvoje paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 20 mln. eurų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 2 mln. eurų.
Įsigalioja teisės aktai, atveriantys galimybę išpirkti SGD laivą-saugyklą
Penktadienį įsigaliojo prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašyti Seimo priimti Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir kitų susijusių įstatymų pakeitimai, atveriantys galimybę Lietuvai iki 2024 m. pabaigos išpirkti SGD laivą-saugyklą.
Pakeitimai leis didinti konkurenciją dujų rinkoje, mažinti vartotojų išlaidas terminalo išlaikymui ir sudaryti sąlygas ilgalaikiam dujų tiekimui užtikrinti, teigė Prezidentės spaudos tarnyba.
Taip pat tokiu būdu siekiama sukurti regioninę dujų rinką, kuri efektyviai išnaudotų terminalo pranašumus – sustiprinti energijos tiekimo saugumą bei sumažinti laivo „Independence“ išlaikymo naštą visiems gamtinių dujų vartotojams.
SGD terminalas nutraukė „Gazprom“ monopolį, tiekiant gamtines dujas Baltijos valstybėms, sudarė sąlygas bendradarbiauti su Norvegijos, JAV, kitų šalių kompanijomis. Diversifikavus dujų tiekimą, jos Lietuvoje pigo labiau nei kitose Europos valstybėse.
ELTA primena, kad 2014 metų spalį į Lietuvą atplukdytą SGD laivą-saugyklą Lietuva nuomoja iki 2024 metų iš norvegų „Hoegh LNG“.
Tarptautiniai ekspertai, įvertinę, ar Lietuvai ekonomiškai labiau apsimoka nupirkti, ar toliau nuomotis Klaipėdos uoste esantį SGD laivą-saugyklą, pateikė išvadą, kad Lietuvai po 2024 metų labiausiai verta jį nusipirkti. Skaičiuojama, kad, nupirkus laivą, jo infrastruktūros išlaikymo kaštai per metus sumažėtų nuo dabartinių 66 mln. iki 43 mln. eurų.
Seimas gruodžio 18 d. pritarė, kad Lietuva nusipirktų SGD laivą-terminalą.
Tiesa, tai nebūtinai reiškia, kad bus įsigyjamas būtent dabar iš norvegų kompanijos „Hoegh LNG“ nuomojamas laivas „Independence“. Kaip Eltai teigė energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė, „Klaipėdos nafta“ turės pasirinkti ekonomiškai naudingiausią tuo metu rinkoje esantį pasiūlymą: „Tai gali būti tiek dabartinėje sutartyje esanti opcija dėl laivo-saugyklos „Independence“ išpirkimo, tiek įsigyjama kita plaukiojanti suskystintųjų gamtinių dujų saugykla, jei tai būtų ekonomiškai naudingesnis variantas“.
