2018-ieji Lietuvai, EK vertinimu, buvo gana sėkmingi, bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 3,6 proc. – netgi kiek pranoktos įvairios prognozės.
Žvelgiant iš Briuselio, tai neblogas pasiekimas, nes ES šalių ekonomikos vidutiniškai augo maždaug perpus lėčiau. Vis dėlto pernai Lietuvos plėtra kiek sulėtėjo, nes 2017 m. BVP didėjo 4,1 procento. Tiesa, prognozuota, kad lėtėjimas bus dar smarkesnis.
Siekiant gyvenimo lygiu ir ekonomikos pajėgumu pasivyti Vakarų Europą Lietuvai būtina augti gerokai sparčiau nei šio regiono šalys. Kaip tai sekasi, geriau galima įvertinti pasidairius į kaimynus.
Lietuvos ūkis pastaruosius porą metų auga kiek lėčiau nei artimiausių kaimynų: Latvijos BVP pernai padidėjo 4,8 proc. – labiausiai Baltijos regione, o Estijos – 3,9 proc. Užpernai Lietuvos BVP prieaugis taip pat buvo kukliausias, nors skirtumai tarp trijų Baltijos valstybių ir nėra labai dideli.
Dar reikėtų atsižvelgti, kad emigracija iš Lietuvos buvo didesnė nei kaimyninėse šalyse, ypač Estijoje, į kurią pernai jau daugiau žmonių sugrįžo nei išvyko. Lietuva 2018 m. taip pat neteko gerokai mažiau gyventojų nei ankstesniais metais, bet balansas vis dar neigiamas.
Dėl sparčiau nei kaimyninėse šalyse mažėjusio gyventojų skaičiaus būtų galima kiek kitaip vertinti ir mūsų šalies BVP augimą. Vienam lietuviui tenkančio BVP rodiklis dabar beveik prilygsta estiškam, o atsižvelgus dar ir į perkamosios galios standartą, kitaip sakant, į kainų lygio skirtumą, Lietuva šiek tiek net lenkia Estiją.
Negana to, į vidurkį orientuota statistika pridengia dar vieną Lietuvos ypatybę, tiesa, būdingą ir Latvijai, – itin didelį ekonominės plėtros atotrūkį tarp sostinės ir kitų šalies regionų.
Naujausioje ataskaitoje į tai atkreipė dėmesį ir EK. Dažnam lietuviui turbūt sunku patikėti, kad vilniečio pernai sukurtas BVP jau net viršijo ES vidurkį, nors likusioje šalies dalyje šis rodiklis nesiekė nė dviejų trečdalių vidutiniškai vienam europiečiui tenkančio pyrago vertės.
Viena vertus, Lietuva per keletą metų gerokai pakilo pagal ekonominės gerovės rodiklius ir BVP vienam gyventojui jau siekia 78 proc. ES vidurkio, o tai reiškia, kad valstybė priskiriama ne prie mažiau išsivysčiusių, bet prie pereinamojo laikotarpio regionų, kuriems numatoma mažesnė ES parama.
Todėl siekiant kuo didesnės 2021–2027 metų laikotarpio ES Sanglaudos fondo paramos ir nutarta mūsų šalį skirstyti į du regionus – Sostinės bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos. Tokiu atveju Vilnius jau tampa gerai išplėtotu regionu, kuriam išvis neskiriama ES parama.
Kita vertus, tai rodo, kad mūsų šalies plėtra labai netolygi. EK konstatavo, kad, sparčiai augant Vilniui, daugelio kitų Lietuvos regionų BVP didėjo vangiai ar net tūpčiojo vietoje. Dėl to susiduriama su rimtais iššūkiais, nes regionų nelygybė sukelia socialinę įtampą, o galiausiai stabdo ir tolesnę visos šalies pažangą.
EK pataria Lietuvai mažinti ekonominius ir socialinius regionų skirtumus, nukreipiant atsiliekantiems daugiau investicijų. Bet tai sunku įgyvendinti, nes verslas eina ten, kur yra pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos, o atsilikę regionai vis labiau tuštėja.
Ataskaitoje teigiama, kad darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti Lietuvos ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu. Tai perspėjimas, kad jei demografinė padėtis negerės, ateityje šalies verslas nepajėgs plėsti gamybos bei paslaugų net esant gerai išorės paklausai.
Iš tiesų pernai paskutinį ketvirtį tik Vilniuje 0,2 proc. padidėjo vidutinis dirbančių žmonių skaičius, Šiaulių apskrityje jis nekito, o kituose regionuose sumažėjo 0,5 procento. Kai laisvos darbo jėgos ištekliai išsenka, neprarasti ekonominio augimo pagreičio dar įmanoma didinant darbo našumą. Apie tai irgi kalbama EK ataskaitoje – Lietuvai rekomenduojama didinti investicijas į mokslinius tyrimus, inovacijas, pažangiąsias technologijas, energetinį efektyvumą.
Ypač pabrėžiama, kad reikia daugiau investuoti į vadinamąjį žmogiškąjį kapitalą, – gerinti švietimo ir mokslo kokybę, skatinti mokymąsi ir persikvalifikavimą, tobulinti sveikatos apsaugą, nes tai padeda spręsti tiek kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, tiek demografines problemas.
Kol kas Lietuvos ekonomikai EK numato neblogą ateitį, nors vertinimai ir santūrūs – šįmet BVP turėtų augti 2,7 proc., 2020 m. – 2,4 proc., o paprastai realus augimas pranoksta atsargias Briuselio prognozes.
Todėl galima tikėtis, kad šalies ūkis ir toliau augs, bet turbūt nepavyks išvengti plėtros sulėtėjimo.
EK gerai vertina Lietuvos finansinę padėtį – pernai pasiektas biudžeto perviršis didina šalies ekonominį atsparumą, jos skolos rizika laikoma žema ir trumpuoju, ir vidutiniu, ir ilguoju laikotarpiu. Tai ypač svarbu, jei pasaulį ištiktų nauja ekonominė krizė.
Vis dėlto EK vėl kartoja ankstesnes rekomendacijas – siūlo plėsti mokesčių bazę, efektyviau juos surinkti, mažinti pajamų nelygybę.
Ne pirmus metus Lietuvai patariama didinti mokesčių progresyvumą, labiau apmokestinti nekilnojamąjį turtą, automobilių taršą, mažinti mokestines išimtis.
Regis, dėl šių siūlymų ir vyks didžiausi politiniai mūšiai.
