Šis žingsnis, kurį inicijavo fondą valdantis Norvegijos centrinis bankas, yra skirtas apsaugoti Norvegijos vyriausybę nuo galimo ilgalaikio naftos kainų kritimo, rašo CNBC.
„Vyriausybė siūlo iš Vyriausybės pasaulinio pensijų fondo pašalinti bendroves, vykdančias energetikos sektoriaus žvalgybos ir gavybos darbus, kad būtų sumažinta naftos kainų pokyčio grėsmė Norvegijos ekonomikai“, – sakoma Finansų ministerijos pranešime.
Šis sprendimas paveiks bendroves, kurios žvalgo ir išgauna naftą, tačiau nelies didžiulių naftos ir dujų korporacijų, kaip BP ar „Shell“. Norvegijos vyriausybė taip pat pažymėjo, kad visos bendrovės, kurių akcijų fondas atsikratys, yra įtrauktos į Londono akcijų biržos „FTSE Russel“ indekso sektorių, vadinamą „Žvalgyba ir gavyba“.
Pasak Finansų ministerijos, 134 įmonių akcijų vertė fonde, kurių bus atsikratoma, iš viso siekė 70 mlrd. Norvegijos kronų (7,1 mlrd. eurų). Tačiau, pabrėžiama ministerijos pranešime, fondas vis dar galės investuoti į naftos ir dujų bendroves tuo atveju, jei šios bus įsipareigojusios vystyti atsinaujinančių išteklių projektus.
Remiantis fondo 2018 m. pabaigos duomenimis, naftos ir dujų sektoriaus akcijos sudarė iš viso 5,9 proc. fondo valdomo turto, pranešė „Reuters“.
Norvegijos banko duomenimis, fondo vertė praeitų metų pabaigoje siekė 1,03 trln. dolerių. Daugiausiai turto fondas valdo įmonėse „Microsoft“ (7,5 mlrd. dolerių), „Apple“ (7,3 mlrd. dolerių), „Alphabet“ (6,7 mlrd. dolerių), „Amazon“ (6,4 mlrd. dolerių), „Nestle“ (6,3 mlrd. dolerių) ir „Royal Dutch Shell“ (6 mlrd. dolerių).
Norvegija ne kartą sulaukė kritikos dėl bandymų tuo pat metu vykdyti į aplinkosaugą orientuotą politiką ir išgauti itin daug naftos.
Darius Mikutavičius
