Mediniai pabėgiai priskiriami pavojingoms atliekoms, tad juos utilizuoti galima tik turint tam skirtus įrenginius.
Lietuvoje tokias atliekas deginti gali tik „Toksika“.
Bet aplinkosaugininkai kartais sulaukia sunerimusių gyventojų skundų, esą jų kaimynai galbūt degina pabėgius namuose esančiose krosnyse.
Be to, tokia nelegalia veikla kartais įtariamos ir atliekas tvarkančios bendrovės.
Negavo reikiamo leidimo
Praėjusių metų pabaigoje Aplinkos ministerija sulaukė pranešimo apie šalia sostinės esančioje įmonės „Ekobazė“ teritorijoje suverstą susmulkintą pabėgių medieną.
Pranešėjai spėliojo, kad ji gali būti pavojinga aplinkai ir netgi naudojama kaip kuras.
Pastaroji versija nepasitvirtino – pareigūnai išties nustatė, kad atliekos suverstos nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų, bet įmonės atstovas atsipirko 300 eurų bauda. Mat bendrovė tvirtino šią medieną ketinanti utilizuoti eksperimentiniu būdu. Vis dėlto aplinkosaugininkai įpareigojo ją perduoti teisę tvarkyti tokias atliekas turinčiai įmonei.
„Norėjome atlikti bandymus, kurti naują technologiją su kita bendrove. Pateikėme prašymą Aplinkos apsaugos agentūrai, tačiau leidimo negavome. Tad dabar ieškome, kur šias atliekas eksportuoti“, – pasakojo „Ekobazės“ pavojingų atliekų tvarkymo vadovas Nerijus Skridaila.
Anot jo, dėl pabėgių rinkoje padėtis įtempta, nes Lietuvoje nėra pakankamai pajėgumų jiems sutvarkyti.
„Reikia eksportuoti, tačiau tam irgi būtina gauti leidimus“, – aiškino N.Skridaila.
Ši įmonė turėjo sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ ir galėjo ją pratęsti, tačiau sausį pranešė to nebedarysianti. Iš viso „Ekobazei“ sutvarkyti perduota apie 870 tonų pabėgių.
Ieško senų saugyklų
Anksčiau mediniai pabėgiai būdavo tiesiog užkasami, nors irdami jie užteršia gruntinius vandenis, kancerogeninės medžiagos patenka į aplinką.
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Infrastruktūros eksploatacijos departamento direktorius Arvydas Dveilys pasakojo, kad šiuo metu yra žinomos keturios vietos, kuriose jie buvo užkasti. Trys iš jų yra Panerių stotyje netoli sostinės, o dar viena – Švenčionėlių stotyje.
2017 metais tvarkytojams buvo perduota per 117 tonų senų pabėgių, pernai – dar pusantro šimto tonų.
Šįmet ketinama ištyrinėti jų užkasimo vietą Švenčionėliuose.
„Tie pabėgiai būna sutrūniję, todėl sunku juos suskaičiuoti vienetais. 2017 metais spėjome, kad jų gali būti užkasta iš viso apie 5 tūkstančius.
Vienas sveria apie 80 kilogramų, todėl greičiausiai tas prognozuotas kiekis yra arti tiesos, nes jau sutvarkėme 3284 vienetus“, – aiškino A.Dveilys.
Darbo užteks dešimtmečiui
Kur kas daugiau pabėgių tenka utilizuoti, kai jie keičiami. Iš viso „Lietuvos geležinkeliai“ prižiūri apie 500 kilometrų kelių, kuriuose dar naudojami mediniai pabėgiai. Kai remontuojamos ne tokios reikšmingos trasos, jie keičiami jau naudotais gelžbetoniniais. Nauji gelžbetoniniai ar kompozitiniai pabėgiai klojami tiktai pagrindiniuose keliuose.
„Medinių pabėgių mažinimas vyksta nuolat, tačiau tai yra ilgas procesas. Ko gero, jis tęsis ilgiau nei dešimt metų. Tikslaus termino nustatyti neįmanoma, nes tokio pabėgio naudojimo laikas, nelygu sąlygos, siekia apie 10–15 metų“, – pasakojo A.Dveilys.
Pasak jo, siekiant sumažinti jų kaupimąsi, pernai atliekų tvarkytojams perduota apie 8,5 tūkst. pabėgių – 663 tonos. Taip pat buvo sutvarkyta apie 11 tūkst. pabėgių atliekų – daugiau nei 855 tonos.
„Tikslų jų kiekį, kurį reikia sutvarkyti per metus, sunku apskaičiuoti. Atsižvelgiant į ankstesnių metų statistiką galima spėti, kad kasmet reikėtų sutvarkyti apie 2 tūkst. tonų.
Kita vertus, Lietuvoje yra ne vienas geležinkelio infrastruktūros valdytojas. Daug įmonių turi po vieną ar kelis privažiuojamuosius geležinkelius, kuriuose taip pat pakloti mediniai pabėgiai. Atliekant remontą juos taip pat reikia utilizuoti pagal taisykles“, – aiškino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.
Visi siekia sutaupyti
Pavojingų atliekų tvarkytojų asociacijos vadovas Giedrius Mikulskas „Lietuvos rytui“ aiškino, jog seni pabėgiai yra užteršti kreozotu – kancerogenine medžiaga, kuri buvo naudojama sovietmečiu. Būtent jis, patekęs į aplinką, padaro didžiulės žalos.
„Mokslininkai ieškojo būdų, kaip juos neutralizuoti, bet, mano žiniomis, kol kas tai nelabai pavyko. Todėl yra vienintelė išeitis – deginti. Bet tai galima daryti tik pavojingų atliekų deginimo įrenginiuose, kurių Lietuvoje turi tik „Toksika“. Taip pat yra tokių gamyklų Lenkijoje, Vokietijoje, Skandinavijos valstybėse.
Kai kurie tvarkytojai bando šias atliekas smulkinti ir maišyti su nepavojingomis.
Bet tai daryti galima tik turint atitinkamus leidimus, o ne bet kur ir bet kaip.
Didžiausia problema yra noras sutaupyti, o ne pajėgumų trūkumas“, – sakė asociacijos vadovas.
Jo nuomone, skelbiant konkursus tokioms atliekoms tvarkyti turėtų būti daugiau dėmesio kreipiama ir į tiekėjų pajėgumus atlikti šiuos darbus, o ne tiktai į mažiausią kainą, kaip dažnai įprasta Lietuvoje.
Įprastose krosnyse deginti draudžiama
Ieva Krikštopaitytė
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė
„Panaudoti pabėgiai priskiriami prie pavojingų atliekų, nes yra apdoroti cheminėmis medžiagomis. Todėl jie negali būti naudojami energijai gauti krosnyse, kurios nepritaikytos deginti tokias atliekas.
Netinkamai jas deginant cheminės medžiagos patenka į aplinką. Šias atliekas galima deginti tik įrenginiuose, kuriuose yra įdiegtos išmetamų teršalų valymo technologijos.“
