„Šiuo metu Lietuvoje, jei tikėsime „Sodra“, beveik 100 tūkst. įmonių, įstaigų ir organizacijų darbu aprūpina per 1,34 mln. dirbančiųjų. Statistikos departamento duomenimis, didžiausias darbdavys Lietuvoje yra didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius, kuris 2018 m. trečią ketvirtį samdė 200,1 tūkst. šalies gyventojų, – sako įmonių duomenis renkančios ir analizuojančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ analitikė Evelina Baslyk, – nuo jo gerokai atsilieka apdirbamosios gamybos įmonės, įdarbinusios per 137 tūkst. gyventojų. Treti yra transportininkai su 95,9 tūkst. darbuotojų.“
Dvi Lietuvos
Kiek kitokia situacija kiekvienoje atskirai paimtoje Lietuvos savivaldybėje, kurių turime 60. Ne vienoje iš jų daugiausiai žmonių prasimaitina dirbdami visai ne verslo, o valdžios ar biudžetinėse struktūrose, kurios išsilaiko iš mūsų mokamų mokesčių. Analizei „Creditreform Lietuva“ specialistai panaudojo „Sodros“ viešai pateikiamus duomenis 2019 metų pradžiai.
Bene didžiausią dalį darbo vietų garantuoja švietimo sektorius, kuriame, nepaisant keliasdešimties privačių darželių ir mokyklų, veikiančių daugiausiai didmiesčiuose, dominuoja valstybinės mokymo įstaigos.
Trylikoje savivaldybių šio sektoriaus įstaigos pagal samdomų darbuotojų skaičių užima pirmą vietą, o jei imsime didžiausių ūkio šakų-darbdavių trejetukus, švietimo įstaigas aptiksime net 50 savivaldybių. Žmonių sveikatos priežiūra ir socialiniu darbu užsiimančios organizacijos taipogi yra net 22 savivaldybių TOP trejetukuose. Tad visiškai suprantama, kodėl ypač mažesnių rajonų merai Vilniaus sumanymus mažinti mokyklų ar ligoninių skaičių sutinka itin nepalankiai.
Net kas ketvirtas dirbantis Lazdijų rajone, už gaunamą atlyginimą turi būti dėkingas mokykloms. Tik šiek tiek nuo jo atsilieka Šalčininkų (24 proc.), Vilkaviškio (22 proc.), Kelmės (21 proc.), Skuodo (21 proc.) savivaldybės. Dar kituose rajonuose švietimo sektoriui tenkanti dalis mažesnė: Anykščių – 15 proc., Ignalinos ir Zarasų – po 19 proc., Joniškio, Varėnos, Radviliškio, Kupiškio – po 18 proc., Prienų – 17 proc. Pastebėtina, kad šiose savivaldybėse verslas palyginti silpnai išsivystęs, o stambių įmonių nėra.
Kur didžiausi – biudžetininkai
Devyniose Lietuvos savivaldybėse neradome įmonių, kurios samdytų 200 ar daugiau darbuotojų. Tai Ignalinos, Kalvarijos, Kupiškio, Molėtų, Neringos, Šilalės, Širvintų, Skuodo bei Zarasų raj. Priedo, ne vienoje iš jų didžiausi darbdaviai yra valstybinės ar biudžetinės įstaigos.
Štai Ignalinos savivaldybėje daugiausiai darbo vietų yra Ignalinos raj. savivaldybės administracijoje (164 dirbantieji), Kalvarijos rajone didžiausias darbdavys yra Kalvarijos gimnazija (106), Kupiškyje – Kupiškio ligoninė (156), Skuode – Skuodo raj. savivaldybės administracija (148), Zarasuose – Zarasų raj. savivaldybės administracija (175). Tik Molėtuose gausiausią personalą samdo plastikinių gaminių gamyba besiverčianti bendrovė „Hoda“(198), Šilalėje – degalais prekiaujanti „Jozita“ (196), o Širvintose – baldus gaminanti „Templari“ (198).
Pirmauja gamybininkai
Vis dėlto net daugiau kaip pusėje (31) savivaldybių daugiausiai darbo vietų yra sukūrusios apdirbamosios pramonės įmonės. Kai kur ūkio šakai rekordininkei atstovauja viena įmonė, kai kuriuose savivaldybėse daugiausiai įdarbinanti ūkio šaka ir didžiausios įmonės darbdavės veiklos sritis nesutampa. Štai Mažeikių rajone didžiausio darbdavio karūna priklauso „Orlen Lietuva“ (1382), o štai Kauno rajono didžiausia darbdavė UAB „Hoptransa“ (994) yra ne gamybos, o transporto įmonė.
Daugiausiai samdomo personalo gamybininkams tenka tokiuose didmiesčiuse kaip Panevėžys (28 proc. visų dirbančiųjų), Klaipėda (22 proc.). Tačiau mažesniuose rajonuose, pvz., Švenčionių rajone apdirbamosios pramonės įmonėse dirba beveik pusė visų rajono darbuotojų (46 proc.), Kazlų Rūdoje keturi iš dešimties (39 proc.), o Pagėgiuose ir Plungėje – kas trečias (atitinkamai 35 ir 34 proc.).
Kurortuose valdo paslaugos
Lietuvos poilsiamiesčiuose daugiausiai žmonių įdarbina apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, o taip pat žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įmonės. Pastarosios yra didžiausias darbdavys Palangoje (17 proc.) bei Druskininkuose (23 proc.), o apgyvendintojai ir maitintojai pirmauja Birštone (31 proc.) ir Neringoje (14 proc.). Tokius skaičius „Creditreform Lietuva“ ekspertai užfiksavo žiemą, o vasarą, sezono metu, minėtų ūkio šakų samdomų darbuotojų skaičius išauga dar labiau.
Jei pasidomėsime įmonėmis, kurios turi daugiausiai darbuotojų, pastebėsime, kad Palangoje tai Palangos reabilitacijos ligoninė (244), Druskininkuose – AB „Sanatorija Eglė“ (682). Birštone pagal darbuotojų samdą pirmauja AB „SPA Birštonas“ (222). Neringoje daugiausiai samdanti ūkio šaka ir įmonė nesutampa. Šiame mieste apgyvendintojai ir maitintojai paprastai yra nedidukai. Užtat gausiausiai neringiškių yra įdarbinę atliekų tvarkytojai – jau minėta „Ecoservice Klaipėda“ (147).
Didmiesčiuose – prekybininkai
Penkiose savivaldybėse didžiausio darbdavio titulas priklauso didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriui. Prekybininkai daugiausiai darbo vietų yra sukūrę Vilniuje (21 proc.), Kaune (18 proc.), Šakių (19 proc.), Šilalės (19 proc.), Telšių (19 proc.) rajonuose. Kai kur daugiausiai personalo samdanti ūkio šaka ir įmonė sutampa. Štai Vilniuje per 14 tūkst. darbuotojų samdo prekybos įmonė AB „Maxima“. Tačiau Kaune daugiausiai personalo turi „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos“ (7169), o prekybininkė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pagal samdą atsilieka dvigubai (3478).
Pirmauja transportininkai
Keturiose savivaldybėse didžiausių darbdavių titulas priklauso transportininkams. Vežėjų sostine galima pavadinti Elektrėnų rajoną, kur net 30 proc. dirbančių gyventojų atlyginimą gauna iš transporto sektoriaus įmonių. Transportininkai yra didžiausi maitintojai ir Jurbarko (16 proc.), Kalvarijos (20 proc.) rajonuose bei Šiaulių mieste (23 proc.).
Tačiau daugiausiai darbuotojų Šiauliuose samdo Respublikinė Šiaulių ligoninė (2501), o transporto kompanija UAB „Trasis“ užima antrąją vietą (1761). Kalvarijose daugiausiai darbuotojų dirba Kalvarijos gimnazijoje (106). Likusiuose rajonuose pagal samdą pirmauja transporto įmonės: Elektrėnuose – UAB „Finėjas“ (825), Jurbarko rajone – UAB „Manvesta“ (650).
Statybų ir žemdirbystės sostinės
Statybininkai didžiausią dalį darbingų gyventojų samdo Rietavo savivaldybėje (17 proc.). Didžiausia įmonė samdytoja čia taipogi yra statybos bendrovė „Plungės lagūna“ (1101). Žemės ūkis maitina net kas ketvirtą Pakruojo rajono gyventoją (25 proc.), o rajone didžiausias darbdavys yra kiaules auginanti „Idavang“ (397). Vandenį tiekianti, atliekas tvarkanti ir regeneruojanti įmonė įdarbina gausiausią Visagino savivaldybės gyventojų būrį (24 proc.). Nesunku atspėti, kad būtent šiam sektoriui dabar priskiriama „Ignalinos atominė elektrinė“, kuri nepaisant nieko ir toliau išlieka didžiausia rajono darbdavė (1900 darbuotojų).
