2018 m. iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. gyventojų – 1,5 karto (15,7 tūkst.) mažiau nei 2017 m.
2018 m. iš Lietuvos emigravo 3,3 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo. Nuo 1990-ųjų tai – mažiausias neto tarptautinės migracijos rodiklis.
Daugiausia emigravo į Jungtinę Karalystę
2018 m. iš Lietuvos emigravo 17 tūkst. vyrų ir 15,2 tūkst. moterų. Pasakius kitaip, vyrų emigravo 1,8 tūkst. daugiau negu moterų. 1 tūkst. gyventojų tenkančių emigrantų skaičius per metus sumažėjo nuo 16,9 iki 11,5.
Dauguma – 72,9 proc. – emigrantų deklaravo savo išvykimą į ES valstybes nares.
2018 m. daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į:
Jungtinę Karalystę – 12,2 tūkst. (37,7 proc.) emigrantų. Tai 1,8 karto mažiau nei 2017 m.;
Vokietiją – 3,2 tūkst. (9,8 proc.) emigrantų. Tai 23,4 proc. mažiau nei 2017 m.;
Norvegiją – 3 tūkst. (9,3 proc.) emigrantų. Tai 1,7 karto mažiau nei 2017 m.;
Airiją – 2 tūkst. (6,3 proc.) emigrantų. Tai 1,7 karto mažiau nei 2017 m.
Dauguma (83,8 proc.) emigrantų yra gimę Lietuvoje, 3,5 proc. – Ukrainoje, 3,2 proc. – Rusijoje, 2,2 proc. – Jungtinėje Karalystėje, 1,9 proc. – Baltarusijoje.
Daugiau negu pusė 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų (67,2 proc.) ir moterų (57,6 proc.) niekada negyveno santuokoje, ketvirtadalis – buvo vedę / ištekėjusios.
2018 m. emigravusių vyrų ir moterų vidutinis amžius – 26 metai.
Imigravo 12,3 tūkst. užsieniečių
2018 m. į Lietuvą imigravo 20 tūkst. vyrų ir 8,9 tūkst. moterų. 1 tūkst. gyventojų tenkančių imigrantų skaičius per metus padidėjo nuo 7,2 iki 10,3.
2018 m. į Lietuvą grįžo gyventi 16,6 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių – tai 6,4 tūkst. daugiau negu 2017 m. Daugiau negu pusė (57,1 proc.) jų – vyrai.
2018 m. daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių grįžo iš:
Jungtinės Karalystės – 7,6 tūkst., arba 45,8 proc. imigrantų LR piliečių;
Norvegijos – 1,9 tūkst., arba 11,3 proc. imigrantų LR piliečių;
Airijos – 1,2 tūkst., arba 7,4 proc. imigrantų LR piliečių;
Vokietijos – 1,2 tūkst., arba 7,3 proc. imigrantų LR piliečių.
Palyginti su 2017 m., iš Jungtinės Karalystės ir Airijos grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius padidėjo po 1,5 karto, Norvegijos ir Vokietijos – po 1,9 karto.
2018 m. grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių vyrų vidutinis amžius – 29 metai, moterų – 28 metai.
2018 m. į šalį imigravo 12,3 tūkst. užsieniečių (42,6 proc. visų imigrantų), tai 2,1 tūkst. (20,7 proc.) daugiau nei 2017 m. Dauguma (85,3 proc.) imigrantų užsieniečių – vyrai.
Beveik pusė (5,7 tūkst., arba 46,5 proc.) 2018 m. imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 3,3 tūkst. (26,4 proc.) – Baltarusijos, 780 (6,3 proc.) – Rusijos piliečiai. Per metus imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 32,1 proc., Baltarusijos – 20 proc., Rusijos piliečių – 18,9 proc.
