Daugelis Jungtinėje Karalystėje veikiančių bankų jau įsteigė naujus biurus Vokietijoje, Prancūzijoje, Airijoje ir kitose Bendrijos šalyse. Taip tikimasi po „Brexit“ apsaugoti savo regioninį verslą.
Kitos kompanijos savo biurus perkelia tam, kad, siūbuojant rinkoms ir įvykus netikėtumams reguliavimo srityje, kurie gali lydėti atotrūkį tarp Jungtinės Karalystės ir jos didžiausios prekybos partnerės, apsaugotų savo klientus.
Finansinių paslaugų sektorius sukuria apie 12 proc. Jungtinės Karalystės ekonomikos. Jame dirba 2,2 mln. žmonių.
Audito bendrovė „Ernst & Young“ (EY) nuo 2016 m. birželį vykusio referendumo, kuriuo nuspręsta, kad Jungtinė Karalystė traukiasi iš ES, stebėjo 222 didžiausias šioje šalyje finansinių paslaugų kompanijas. EY skelbia, kad itin daug kompanijų pranešė, jog, ruošdamosi „Brexit“, perkelia darbuotojus, operacijas ir turtą. Jau aišku, kad netolimoje ateityje iš Jungtinės Karalystės bus perkelta 7 tūkst. darbuotojų. Šį skaičių pavertus nesumokėtais mokesčiais, kurių negaus britų biudžetas, tai sieks mažiausiai 794 mln. JAV dolerių.
Europos centrinio banko atstovas, atsakingas už bankų reguliavimą, Andrea Enria dienraščiui „Financial Times“ praėjusią savaitę teigė, jog laukiama, kad finansų institucijos iš Jungtinės Karalystės į kitas ES šalis, kurių pagrindinė valiuta – euras, perkels turto už panašiai 1,2 trln. eurų.
Kada perkėlimas pasieks piką, greičiausiai nulems „Brexit“ data. Paskutinėmis naujienomis, britų premjerė Theresa May prašo atidėti išstojimą iki birželio 30 dienos. Jei Bendrija su tuo nesutiks, „Brexit“ turėtų įvykti jau visai netrukus, kovo 29-ąją.
