Ant lovos sėdi rusiška Pepė Ilgakojinė storomis kasomis ir su dryžuotomis kojinėmis, ilganosis Pinokis, lokys, lapė ir velykinių zuikių pora. Priešais palubėje kabo nedidelis lėktuvas. Jelenos Byichinos „ateljė“ labiau primena vaikų kambarį, kimšte prikimštą žaislų. 53 metų moteris anksti išėjo į pensiją. Liga privertė ją atsisakyti darbo. Todėl jos finansinės galimybės ribotos. Valstybinė pensija, mokama tokiais atvejais, perskaičiavus į Europos valiutą, sudaro nuo 150 iki beveik 300 eurų. Tai nėra daug gyvenant tokiame mieste kaip Sankt Peterburgas. Kainos prekybos centruose čia mažai kuo skiriasi nuo kainų Vokietijoje, pastebi straipsnio autorius.
Rusijoje daug Jelenų – varganą pensiją gaunančių moterų, kurios bando parduoti savo rankomis megztus daiktus ar kepinius prie įėjimo į metro arba tiesiog gatvėje. Daugelį moterų kankina gėdos ir pažeminimo jausmas.
„Projektas buvo mano svajonė“
Ir J.Byčichina pardavinėja daiktus, tik ne gatvėje, šaltyje, o instagrame. „Nežinau kodėl, bet aš negaliu lūkuriuoti prie metro“, – sako moteris. Ji rado projektą, kur gali dirbti, neišeidama iš namų – naudodamasi instagramu.
Šiame projekte dalyvaujančios Rusijos močiutės pardavinėja pačių rankomis pagamintus daiktus: vilnones kepures, megztinius, šalikus, žaislus, pledus ir staltieses. Projektą organizavo 27-erių metų Julija Alijeva iš Sankt Peterburgo, kuri net išėjo iš darbo miesto savivaldybėje. „Projektas buvo mano svajonė, aš rizikavau, nežinojau, ar verta tai daryti, o mano karjera miesto savivaldybėje klostėsi puikiai“, – sako mergina.
Tačiau ji apsisprendė ir pasiryžo įgyvendinti savo svajonę. Pirmuosius rankdarbius į instagramą mergina įdėjo 2018 metų spalio mėnesį. Nuo to laiko į projektą įsitraukė 49 moterys – nuo 53 iki 87 metų amžiaus. Jų neabejotinai daugės. Kiekvienos moters istorija skirtinga. Jei Jelena turėjo atsisakyti darbo dėl ligos, tai kita moteris mezga, kad padėtų savo sūnui su negalia. Jai reikia pinigų vaiko reabilitacijai.
Kai kurie drabužių pavyzdžiai ir lėlės jau patraukė pirkėjų iš Vokietijos ir Jungtinių Valstijų dėmesį.
Pasak Julijos, ji gauna iki 10 proc. nuo pardavimų. Tačiau pirmoje vietoje yra socialinė misija. „Močiutės, seneliai ir apskritai pensininkai nesulaukia tikros pagalbos, – sako ji. – Man liūdna matyti, kada žmonės išeina į pensiją ir galvoja, kad jų gyvenimas eina į pabaigą. Taip nėra“.
Nežiurint į tai, kad moterys jaučia didelį pinigų stygių, jas vienija malonumas, kurį patiria, dalyvaudamos projekte, jausmas, kad būdamos tokio amžiaus jos dar reikalingos kitiems žmonėms ir gali suteikti jiems džiaugsmo savo kūrybingumu ir fantazija, baigia savo pasakojimą T.Palluchas svetainėje „zdf.de“.
Parengė Leonas Grybauskas
