Prieš penkerius metus tarptautinės bendruomenės nepripažintame referendume net 95 procentai Krymo ir Sevastopolio gyventojų buvo už prisijungimą prie Rusijos.
Nelabai niurzga jie ir dabar. Užtat likusios Rusijos dalies gyventojai vis mažiau patenkinti.
Praėjus vos metams po Krymo prijungimo Rusijoje dar buvo juntama euforija.
Nenuostabu, kad tada atliktos apklausos duomenimis, net 76 procentai šalies žmonių buvo įsitikinę, jog tai duos neabejotinos naudos. Tačiau šį pavasarį jų gretos praretėjo iki 39 proc.
Bet Krymas tebedžiūgauja: šiuo metu 72 proc. apklaustųjų tvirtino, jog prisijungimas prie Rusijos pagerino jų gyvenimo lygį, o priešingai teigė vos 7 procentai. Kitaip ir negalėjo būti, nes Kremlius metė į pusiasalį milžiniškas investicijas. Tai per 5 metus davė teigiamų rezultatų.
Rusijos statistikos tarnybos duomenimis, nuo 2015 iki 2018 metų nominalus darbo užmokestis Kryme išaugo 30 proc., o Sevastopolyje – net 42 proc.
Tai kur kas spartesnis augimas nei visoje Rusijoje, kurioje per tiek laiko algos padidėjo 28 proc.
Tiesa, lazda turi du galus – per tiek laiko prekių kainos Kryme šoktelėjo 52 proc., Sevastopolyje – 50 proc. Todėl nieko stebėtina, kad 2017-aisiais čia kone penktadalis – 19,3 proc. – žmonių gyveno žemiau skurdo lygio, nors visoje Rusijoje tokių buvo apie 13,2 proc.
Vis dėlto Krymas sulaukė naudos, užtat vadinamoji žemyninė Rusija – toli gražu.
Juk būtent nuo 2014 metų ilgai augusios realiosios gyventojų pajamos pradėjo mažėti – maždaug 10–12 proc. Tai vyksta ir toliau.
Rusai ne iš karto suvokė, kad tai susiję būtent su Krymu.
Tačiau dėl šio pusiasalio aneksijos valstybei paskelbtos ir iki šiol neatšauktos sankcijos smogė visiems piliečiams. Todėl daugelio regionų gyventojai pradėjo niurzgėti dėl Krymui skiriamų dotacijų, nes pinigai praverstų ir jiems.
Nepriklausomoje Rusijos žiniasklaidoje nuolat stebimasi sumomis, kurios metamos vadinamosioms užsienio teritorijoms.
Antai Abchazija, Pietų Osetija ir Padnestrė Kremliui kasmet atsieina apie milijardą dolerių (886 mln. eurų).
Manoma, kad maždaug tiek pat skiriama karinėms operacijoms Sirijoje. Tačiau neva taikiai prisijungęs Krymas yra pats brangiausias – jam per metus iš federalinio biudžeto atseikėjama apie 2 mlrd. dolerių (1,77 mlrd. eurų).
Būtent todėl šiuo metu manančių, kad pusiasalio prijungimas duos naudos valstybei, sumažėjo kone perpus. Šiek tiek – nuo 5 iki 7 proc. – išaugo gretos tų, kurie teigia, kad šis sprendimas yra išvis žalingas.
Sociologų nuomone, nepatenkintųjų ateityje gali tik gausėti.
Galbūt todėl valdžiai palanki žiniasklaida vis rečiau pasakoja apie ekonominę paramą Krymui.
