Ir praėjusią savaitę Briuselyje įvykęs ES viršūnių susitikimas aiškumo nepridėjo, tačiau nubrėžė labai aiškias ribas. Arba Jungtinė Karalystė pagaliau patvirtina suderėtą sutartį, arba ES palieka tuščiomis.
Kol Jungtinės Karalystės politikai bando susitarti, emigrantai kraunasi lagaminus ir grįžta namo. Tiesa, visiškai ne dėl „Brexit“. Jų motyvai kur kas paprastesni. O tiems, kurie ir toliau nori gyventi Jungtinėje Karalystėje, siunčiamos dviprasmiškos žinios. Kaip po „Brexit“ keisis emigrantų gyvenimas ir ką darys Jungtinė Karalystė?
20 metų Londone kartu su vyru praleidusi Valerija atvira – į tėvynę grįžti privertė tikrai ne baimė dėl ateities.
„Ateina pas mane žmonės ir paklausia: tai kodėl jūs išvažiuojat? Sakau, kad išvažiuoju, nes pasiilgau Lietuvos. Žinokit, visi tada: ir aš noriu, kaip aš noriu namo. Mano buvo toks argumentas: kaip tu įsivaizduoji, kai mūsų nebus, ką mūsų anūkai atsimins apie senelius? Ar tai, kad senelis atveždavo tau dovanų žaidimų, drabužėlių, žaislų, ar tai, kad senelis su tavimi statė pilį, su tavimi pažaidė? Dabar man taip gražu žiūrėti, kaip jie žaidžia ant žemės, dėliones dėlioja su anūkais. Tai yra pats gražiausias gyvenimo momentas. Tikrai niekada negrįžčiau į tas pačias sąlygas – ten gyventi ir atvažiuoti tik į svečius“, – kalbėjo į Lietuvą iš emigracijos grįžusi Valerija Chockevičienė.
Moteris tikina, kad Jungtinėje Karalystėje tai nebus argumentas, dėl kurio lietuviai nuspręs grįžti namo.
Tačiau ko bijoti, turi patys britai. Jau beveik dvejus metus trunkančiose derybose šviesos tunelio gale vis dar nematyti.
Jungtinė Karalystė nusprendė paprašyti „Brexit“ atidėti trims mėnesiams, iki birželio 30-osios. Tačiau britų maldų ketvirtadienį Briuselyje susitikusios ES viršūnės neišgirdo. Jiems pasiūlytos dvi galimybės atidėti jau kovo 29-ąją turintį įvykti išstojimą.
„Mes buvome vieningi, įvykdėme mandatą, sutartis yra, pasiūlymas yra. Be kita ko, pasiūlymas yra padarytas atsižvelgiant į visus Jungtinės Karalystės vyriausybės pageidavimus. Į visus. Juk mes pateikėme pirmą versiją, netiko, tada paprašėme, kokios gi jie norėtų. Tada Theresa May pristatė savo versiją ir pagal ją mes išsprendėme tą „backstop“ (red. – apsidraudžiamoji priemonė). Tai yra jų scenarijus, į kurį ES visiškai atsižvelgė gindama vieningą rinką, Airijos interesus, visos ES interesus. Viskas, mes savo namų darbus padarėme“, – sakė Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis.
„Tai yra tam tikra prasme tempiama guma. Akivaizdu, kad Jungtinėje Karalystėje nėra vidinio politinio sutarimo, ką reiktų daryti ir kaip reiktų elgtis. Kita vertus, sutariama, kad pats blogiausias scenarijus, išstojimo be nieko, tikrai nėra realus arba bent jau siektinas, nes jis atneštų neabejotinai didžiausią žalą tiek pačiai Jungtinei Karalystei, tiek ES“, – kalbėjo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
Jeigu Jungtinės Karalystės parlamentas patvirtins suderintą išstojimo sutartį, skyrybos bus atidėtos iki gegužės 22 dienos. Jeigu sutartis bus dar kartą atmesta, „Brexit“ įvyks balandžio 12-ąją.
„Gerokai didesni šansai, kad ir trečią kartą balsavimas bus neigiamas, bet tai nėra automatinė procedūra. Nuomonės kaita, nepaisant labai trumpo laiko tarpo, yra reali, nes keičiasi aplinkybės. Vis dar yra labai daug scenarijų, kurie visi yra tikėtini. Ir tų scenarijų skirtumai yra labai dideli. Nuo išstojimo be nieko, iki vienokio ar kitokio labai tampraus saito su ES ar netgi apskritai narystės nenutraukimo. Manyti, kad kažkuris kelias dabar yra realesnis, labai sunku. Dabar svarbiausia yra ši savaitė, britų balsavimas parlamente trečią kartą dėl susitarimo, nes tai paklos kelią artimiausių kelių savaičių perspektyvai“, – sakė L.Kojala.
Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems emigrantams siunčiami paguodos signalai. Dėl gyvenimo užsienio valstybėje po „Brexit“ jie neturėtų per daug nerimauti.
„Reikėtų jaustis pakankamai ramiais, nes ES piliečių statuso klausimas nėra probleminis Jungtinės Karalystės ir Europos santykiuose. Mes dabar kalbame apie politinį chaosą, nesutarimą, bet tai nėra susiję su piliečiais. Net jeigu įvyktų pats blogiausias scenarijus, išstojimas be nieko ar kovo 29 d., balandį ar gegužę, kokia tai būtų data, Jungtinės Karalystės vyriausybė yra įsipareigojusi tiems, kurie atvyko iki Brexit“ proceso pabaigos, kurie ten gyvena ilgesnį laiką, sąlygų nebloginti, teisių neatimti ir panašiai“, – teigė L.Kojala.
Tačiau suklusti emigrantai visgi turėtų. Ekonomistai perspėja, kad kuo ilgiau Jungtinė Karalystė atidėlioja, tuo blogiau jai pačiai.
Išsigandę nežinomybės, investuotojai jau bėga iš šalies. Siekdamos apsisaugoti, finansines paslaugas teikiančios kompanijos iš Jungtinės Karalystės į ES jau svarsto perkelti daugiau nei trilijoną eurų.
Neabejojama, kad įvykus „Brexit“ susitrauks ir darbo vietų skaičius. Ypač srityse, kuriose uždarbiauja ir mūsų tautiečiai.
„Be abejo žemės ūkiui tai būtų labai didelis smūgis. Dirbantys žemės ūkio, pramonės sektoriuje tikrai patirtų pakankamai žymų poveikį. Ir transporto sektorius taip pat patirtų smūgį. Tai tie sektoriai, kuriuose dirba didesnė dalis iš centrinės Europos šalių ir tuo pačiu Lietuvos. Taip kad poveikį tikrai turėtų, bet labiau ne tik per pajamų sumažėjimą, bet potencialiai darbo netekimą. Darbo vietos gali iškeliauti į kitas ES šalis“, – pasakojo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pavojaus signalai skamba ir tiems, kurie emigravo ieškodami geresnių atlyginimų. Blogiausio scenarijaus atveju, dėl svyruojančio kurso svarais laikomos santaupos gali reikšmingai nuvertėti.
Kol britai niekaip nesusitaria, kaip gi reiktų išsiskirti su ES, spėjama, kad „Brexit“ pasekmės skaudžiai smogs ne tik pačiai Jungtinei Karalystei, bet ir Lietuvai.
„Tiesiogiai atsilieps per mažėjančius eksporto srautus, ypač baldų pramonė yra pakankamai priklausoma. Taip pat gausime mažiau perlaidų, bent jau skaičiuojant eurais, dėl nepalankaus euro svaro kurso. Aišku, džiugi žinia tai, kad dalį pavyksta investicijų prisitraukti į Lietuvą, kurios bėga iš Jungtinės Karalystės bendrai į ES“, – sakė Ž.Mauricas.
Politikams ir toliau pešantis dėl „Brexit“, iniciatyvos ėmėsi patys žmonės. Trečiadienį internete paskelbta peticija, kuria britų vyriausybės prašoma atšaukti „Brexit“. Vien per pirmąsias dienas peticiją pasirašė per 3 mln. interneto vartotojų ir šis skaičius sparčiai auga.
Jungtinės Karalystės ir ES derybos dėl „Brexit“ vyksta nuo 2017-ųjų metų birželio. Kol kas oficiali Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES diena – kovo 29-oji.
